Juodasis pūdymas apibrėžiamas kaip laukas, kuriame nuo rudens po derliaus nuėmimo iki kitų metų sėjos žemė yra įdirbta, o piktžolės užima ne daugiau kaip 10 proc. viso deklaruoto lauko ploto. Pūdyme turi akivaizdžiai matytis žemės dirbimo požymiai.
Juoduoju pūdymu tinkamai rūpintis ūkininkus įpareigoja geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimai. Šių reikalavimų nesilaikantiems ūkininkams gali būti taikomos sankcijos, o jų dydis priklauso nuo to, kokie pažeidimai buvo užfiksuoti patikrų metu.
NMA specialistai perspėja, jog tik išimtiniais atvejais ir tik apie tai informavus NMA (pavyzdžiui, dėl ligos, tuo atveju, jei pūdymas šlapias ir jo neišeina apsėti ir pan.) neapsėjus juodojo pūdymo iki nustatyto termino, sankcijos gali būti netaikomos. Visais kitais atvejais nustačius šio reikalavimo nesilaikymą, išmokos pareiškėjui pagal visas paramos schemas, kuriose jis dalyvauja, gali būti sumažinamos nuo 1 iki 3 proc.
Sankcijos gali būti netaikomos
„Sankcijos už šio reikalavimo nesilaikymą pareiškėjui taikomos atsižvelgiant į pažeidimo masto, sunkumo ir poveikio trukmės kriterijus. Jei pažeidimas yra mažo masto, nesunkus, o jo poveikio trukmė nepastovi, t. y., jei juodojo pūdymo lauke piktžolėtas plotas sudaro mažiau nei pusę faktinio lauko ploto bei pažeidimas užfiksuojamas iki lapkričio 15 dienos, pareiškėjas turi galimybę pasitaisyti ir ne ilgiau nei per 14 dienų pažeidimą pašalinti“, – pabrėžė NMA Strateginio valdymo departamento Metodikų rengimo poskyrio vyriausioji specialistė Sigutė Stakvilevičienė. Vis dėlto jei šis GAAB reikalavimų pažeidimas nustatomas po einamųjų metų lapkričio 15 dienos, galimybė pasitaisyti nesuteikiama.
Reikalavimas juodąjį pūdymą apsėti ar apsodinti žemės ūkio augalais netaikomas pareiškėjams, kurie vykdo veiklą pagal KPP priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programas „Ekologinis ūkininkavimas“ bei „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“ ir apsauginėse juostose deklaruoja juodąjį pūdymą. Rudeninis juodojo pūdymo apsėjimas arba apsodinimas žemės ūkio augalais padeda sumažinti dirvos eroziją. Jos metu pradeda irti viršutinis derlingojo dirvožemio sluoksnis. Šis procesas prasideda tuomet, kai dirvoje ilgą laiką taikomos mechaninio dirbimo priemonės. Neigiamas vėjo ir vandens poveikis ypač aktualus Lietuvos ūkininkams – didžioji dalis dirvų šalyje priklauso „sunkiųjų“ dirvų grupei, kurių vertingos mineralinės medžiagos yra susikaupusios būtent dirvos paviršiuje.
Užsakymo nr. 3881
