Po vizito Irake užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kalbėjo apie migrantų suvaldymo bangą ir galimus veiksmus, kurie padėtų sustabdyti migrantų krizę ir pabėgėlius sugrąžinti į jų kilmės šalis.
Migrantų situacija kiek kitokia
Anot G. Landsbergio, Europos Sąjunga analogiškoje situacijoje nėra atsidūrusi anksčiau, kai tvarkėsi su migrantų krizėmis.
Jo teigimu, ankstesnės migrantų krizės buvo, kai migrantai plaukdami plaustais padedami piratų plaukdavo į salas: „Mes įsivaizdavome ten skurdą, baimę ir kitas dideles negandas. Migrantai, kurie pasiekė Lietuvą, yra nusipirkę bilietus. <...> Perka oficialius bilietus, juos pasitinka kelionių organizatoriai, pavaišina vandeniu, pasako, ką reikia daryti, palydi iki sienos“, – sakė jis.
Todėl tik Turkijoje, tiek ir Irake, anot ministro, buvo kalbama apie tai, kaip reikia sustabdyti migrantų bangą.
„Tam reikalingas bendravimas dėl dviejų Vyriausybių. Tiek Turkijoje, tiek irake gavome pažadą, kad jie supranta problema ir yra pasiryžę bendradarbiauti. Tai jau šiandien, Stambulo oro uoste yra specialistų delegacija, dėl kurios buvo sutarta man nuvykus į Ankarą.
Irake situacija kitokia, nes jie turi šventę. Šventei pasibaigus mes su delegacija važiuosime į Bagdadą, Irako delegacija atvyks į Lietuvą“, – kalbėjo ministras.
Išskyrė du dalykus
Ministras išskyrė du pirminius dalykus, kurie padėtų valdyti pabėgėlių krizę.
Pirmas dalykas – žmonių, kertančių Stambulo oro uostą registracija.
„Pagal Baltarusijos nustatytas taisykles jie neprivalo turėti vizos. Vadinasi, jiems nereikia registruotis. Reikia suprasti, kad tiek Stambulas, tiek Turkijos avialinijos ypatingai turintys gerą tinklą, tiek Afrikoje, tiek Azijoje, tiek ir Europoje. Viena vertus, galima džiaugtis už Turkijos sėkmę, bet kita vertus, jei kas nori tai panaudoti negeriems tikslams, tai yra ganėtinai lengva“, – kalbėjo G. Landsbergis.
„Jeigu asmuo tranzitu kerta, neišeina iš tranzito teritorijos oro uoste, jis yra beveik neregistruojamas. Tai yra didžioji problema ir mes ją pirmiausia turime pradėti spręsti todėl, kad tai padės visą procesą grąžinti atgal“, – pridūrė jis.
Antras dalykas – siekiama, kad Irakas padėtų atpažinti žmones. Tokiu būdu būtų lengviau grąžinti migrantus į jų kilmės šalis.
„Irakas atsargiai žiūri į žmonių grąžinimą atgal, bet aš tik atvykęs pabrėžiau, kad tai yra pati svarbiausia nuostata mums dabar. Ne tik dėl to, kad tai mažina krūvį mūsų sistemai, bet tai siunčia signalą, kad Lietuva nesiruošia šių žmonių praleisti tolyn.
Jiems yra duota žinia, kad jie atvyks čia ir toliau vyks, kur nori. Deja, taip nėra“, – spaudos konferencijos metu sakė jis.
Aviakompanija pateikė skaičius
Tiek Turkijoje, tiek Irake buvo prašyta sumažinti skrydžių kiekį į Minską.
Ministro teigimu, netgi buvo siūlytos ir kompensacijos už komercinius praradimus, jei jų tokių būtų: „Ką mes išgirdome: skrydžiai yra komerciniai, jie vyko ir iki krizės pradžios. Jie nemato galimybės greituoju metu skrydžius mažinti“.
Remiantis Turkijos pateikta informacija, apie trečdalis išskridusių žmonių negrįžta atgal.
„Iš esmės mūsų skaičiavimus tai ir atitinka. Vėlgi, tai ir yra bendradarbiavimo pradžia – jeigu mes pradedame kalbėti apie oficialius skaičius, aviakompanijos nustato, kiek žmonių negrįžta, reiškia, mes galime identifikuoti ir tokių būdu užkirsti kelią“, – pabrėžė G. Landsbergis.
Šalys bendradarbiaus sprendžiant migrantų krizę
Ketvirtadienį Užsienio reikalų ministerija (URM) pranešė, kad Lietuva ir Irakas sutarė glaudžiau bendradarbiauti, sprendžiant migrantų krizę, artimiausiu metu planuojamas techninių delegacijų susitikimas.
„Sutarėme dėl politinių bendradarbiavimo principų, detaliau konkrečias priemones aptars techninės delegacijos. Sutarėme dėl jų susitikimo jau artimiausiu metu“, – pranešime cituojamas G. Landsbergis.
Anot Užsienio reikalų ministerijos, į Iraką vyks Lietuvos ekspertų delegacija, o Irako atstovai vėliau surengs atsakomąjį vizitą Lietuvoje. Ministras taip pat teigė, kad Vilnius sulaukė „rimto Irako dėmesio situacijai Lietuvos pasienyje“.
„Taip pat išgirdome pažadą, kad Irake bus pradėtas tyrimas dėl galimo Baltarusijos organizuoto nusikalstamo tinklo, kuris išnaudoja Irako žmones ir pardavinėja jiems keliones į Europos Sąjungą, nors toliau už migrantų stovyklos nuvykti jie negalės“, – dėstė ministras.
Taip jis kalbėjo po susitikimo su Irako kolega Fuadu Husseinu. „Nepriimsime kontrabandininkų savo visuomenėje, – per bendrą spaudos konferenciją sakė irakiečių diplomatijos vadovas. – Mūsų pareiga yra apsaugoti mūsų piliečius, ar jie būtų šalies viduje, ar už jos ribų.“
Sulaikė 107 migrantus
Pirminiais duomenimis, per parą, t. y. visą ketvirtadienį, pasieniečiai sulaikė 107 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusius migrantus.
Didžiausią neteisėtų pažeidėjų grupę, kurioje buvo 43 užsieniečiai, ketvirtadienį ties Šalčininkų rajono Šilinės kaimu sulaikė Gintaro Žagunio užkardos pasieniečiai. Dokumentų migrantai neturėjo. 42 iš jų prisistatė Irako piliečiais, viena moteris – Sirijos piliete.
Tarp visų 107 ketvirtadienį sulaikytų užsieniečių 81 prisistatė Irako piliečiu ar turėjo šios šalies dokumentus, 10 – Sirijos, 6 – Irano.
Nuo metų pradžios, pirminiais duomenimis, daugiausia migrantų sulaikyta Druskininkų savivaldybės ribose – 555. Šalčininkų rajone sulaikyti 367 neteisėtai iš Baltarusijos patekę užsieniečiai, Ignalinos – 343, Varėnos – 314, Švenčionių – 151, Lazdijų – 141.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 937. Taip pat sulaikyti 179 Kongo, 121 Kamerūno, 78 Gvinėjos, 76 Irano, 67 Rusijos bei kitų šalių piliečiai. Dalies migrantų pilietybes pasieniečiai dar tikslina, nes daugelis jų neturi dokumentų.
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos iki vidurnakčio iš ketvirtadienio į penktadienį bandė patekti 1 902 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra 23 kartus didesnis, nei buvo per visus 2020 metus.
Didelė dalis sulaikytųjų per Lietuvą siekia patekti į Vakarų Europos valstybes.
Pastaruoju metu labai išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams pagalbon atėjo pajėgos iš kitų Lietuvos institucijų, tarp jų kariuomenės, taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX bei Estijos pareigūnai.
