Taip jis kalbėjo po trečiadienį vykusių susitikimų su šalies ministru pirmininku Irakliu Kobachidze bei užsienio reikalų ministru Ilja Darčiašviliu.
„Masiniai protestai liudija, kad plačioji Sakartvelo visuomenė, ypač jaunimas, nepalaiko jūsų pasirinkto vektoriaus. Turėti kitokią nuomonę ir ginti ją, taip pat ir protestuojant – įprasta demokratijos išraiškos forma. Vyriausybės pareiga – užtikrinti sąlygas išraiškos ir susirinkimų laisvei, kalbėtis su savo žmonėmis, įsiklausyti į jų nuomonę“, – Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime cituojamas G. Landsbergis.
„Neužtenka sakyti, kad jūs toliau bandote vesti šalį į Vakarus. Tą turime labai aiškiai matyti ir jūsų veiksmuose. Paskutiniu metu, deja, stebime visiškai priešingą tendenciją“, – pridūrė jis.
Paneigė parlamento vadovo žodžius
Vizito metu G. Landsbergis susitiko ir su Sakartvelo parlamento pirmininko Šalvu Papuašviliu. Pastarasis vėliau naujienų portalui „InterPressNews“ teigė, kad Sakartvele viešintys Baltijos šalių ir Islandijos užsienio reikalų ministrai išreiškė „šiek tiek susirūpinimo“ dėl „užsienio įtakos“ įstatymo.
Vietos žurnalistams jis taip pat teigė, kad su ministrais turėjo vieningą nuomonę, jog Sakartvelas elgėsi teisingai nesiklausęs ES rekomendacijų ir netaikęs sankcijų plataus masto invaziją Ukrainoje pradėjusiai Rusijai ar nesivadovavo Vakarų raginimais paleisti iš kalėjimo buvusį šalies prezidentą Michailą Saakašvilį.
„Įrodėme, kad mes buvome teisūs, o jie ne“, – „InterPressNews“ cituojamas Š. Papuašvilis.
G. Landsbergis socialiniame tinkle „X“ paneigė, kad Sakartvele viešintys ministrai turėjo vieningą nuomonę šiais klausimais.
„Reaguodamas į nesusipratimą dėl susitikimo su Sakartvelo parlamento pirmininku. (...) Jaučiu poreikį išaiškinti, kad mes nesutarėme, kad Sakartvelas buvo teisus ignoravęs Europos patarimus ir vertybes. Mes taip pat išreiškėme ne „šiek tiek“ susirūpinimo, o labai stiprius įsitikinimus“, – rašė G. Landsbergis.
URM pranešime Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad antradienį priimtas „užsienio įtakos“ įstatymas nesuderinamas su demokratiniais ES standartais.
„Leiskite man pasakyti labai aiškiai – „užsienio įtakos“ įstatymo priėmimas, taip pat prasidėjusi bauginimo, spaudimo, smurto kampanija prieš Gruzijos pilietinę visuomenę sustabdys tolesnę Gruzijos pažangą integracijos į ES ir NATO kelyje“, – sakė G. Landsbergis.
Ministras pažymėjo, kad teisės viršenybė, žmogaus teisės ir pilietinė visuomenė yra demokratinių šalių stiprybė ir gyvybingumo pamatas.
„Sakartvelas jau daug pasiekė integracijos kelyje ir priėmus sprendimą dėl kandidatės statuso dar niekada nebuvo taip arti derybų dėl ES narystės. Vis dėlto pasiektas įdirbis gali nusibraukti akimirksniu, Sakartvelui pažeidus kertines ES vertybes ir nuostatas“, – teigė G. Landsbergis.
Dėmesys opozicijai
Vėliau ministras parlamente susitiko su Sakartvelo opozicinėmis partijomis. Jis teigė, kad „negalime tiesiog sėdėti ir laukti, kol Sakartvelas galutinai nuriedės nuo ES integracijos ir demokratijos bėgių“.
„Jaučiame pareigą atvykti pas jus ir perspėti dėl pasekmių“, – sakė G. Landsbergis.
Lietuvos diplomatijos vadovas Sakartvelo opozicijos atstovams akcentavo, jog įsigaliojus „užsienio įtakos“ įstatymui komplikuosis ne tik judėjimas į priekį ES integracijoje.
„Bet ir tie pasiekimai, ta nauda, kurią Sakartvelas patiria – bevizis režimas, Asociacijos sutartis – neturėtų būti laikomi savaime suprantamais“, – sakė ministras.
Anot URM, susitikimo metu G. Landsbergis, Baltijos šalių ir Islandijos ministrai bei opozicijos partijos aptarė būtinybę užtikrinti, kad spalio mėnesį Sakartvele vyksiantys parlamento rinkimai būtų vykdomi laikantis aukščiausių demokratinių standartų.
G. Landsbergis į Sakartvelą trečiadienio naktį atvyko su Latvijos, Estijos ir Islandijos užsienio reikalų ministrais.
Vizito metu G. Landsbergis su kolegomis trečiadienį kiek anksčiau susitiko su ir prezidentė Salome Zurabišvili, kuriai išreiškė palaikymą.
Nors ji ketina vetuoti įstatymą, valdančioji partija turi pakankamai parlamentarų, kad galėtų atmesti prezidentės veto.
Įstatymas dėl užsienio įtakos nevyriausybinėms organizacijoms priimtas nepaisant kelias savaites trunkančių protestų ir didėjančios įtampos.
Dokumentą oponentai pasmerkė kaip panašaus represinio teisės akto Rusijoje dėl „užsienio agentų“ analogą. Juo Maskva slopina kritikus ir siekia užgniaužti nepriklausomą žiniasklaidą.
