Jis teigė palaikantis ir privalomą susitikimų su lobistais deklaravimą.
„Pritarčiau platesniam lobisto apibrėžimui“, – penktadienį Žinių radijui sakė G. Landsbergis.
„Pritarčiau, nes turiu patirties iš Europos Parlamento praktikos. Ten labai platus lobisto apibūdinimas. Kiekvienas asmuo, turintis interesą, privalo registruotis Skaidrumo registre, nurodydamas, koks jo yra interesas dėl vieno ar kito teisės akto. Tai gali būti visuomeninis interesas, gali būti verslo interesas ir t. t. Jis patenka į EP tik turėdamas specialų leidimą, kuris yra ypatingos spalvos, jį galima atpažinti, nes leidimą reikia laikyti matomoje vietoje. Skaidrumo yra tikrai daugiau“, – tvirtino opozicijos lyderis.
Jis taip pat sakė, kad yra už privalomą politikų, tarnautojų susitikimų su lobistais deklaravimą.
Pasak parlamentaro, Seimas turėtų pasinaudoti proga ir pataisyti lobistinės veiklos reglamentavimą.
„Man atrodo, kad yra proga, ji suteikta visuomenės dėmesiu, vykstančiu turimu, – peržiūrėti Lietuvoje galiojančias taisykles“, – sakė G. Landsbergis.
Pagal šiuo metu galiojantį Lobistinės veiklos įstatymą, lobistu gali būti tik fizinis asmuo, siekiantis daryti įtaką sprendimų priėmėjams, kad būtų priimami arba nepriimami teisės aktai, administraciniai sprendimai.
Lobistai įpareigoti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai teikti savo veiklos deklaracijas, tuo metu politikai, tarnautojai neprivalo pranešti apie buvusius susitikimus su lobistais.
Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė, kad kitą savaitę dar kartą registruos naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymą.
Jo teigimu, bus mėginama įteisinti privalomą vadinamąjį kryžminį deklaravimą, kai apie buvusią lobistinę veiklą privalo deklaruoti ir lobistai, ir su jais bendravę politikai, tarnautojai.
Naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymo projektą Teisingumo ministerija registravo 2018 metų gruodį.
Seime jis įstrigo praėjusių metų pabaigoje priėmimo stadijoje.
Praėjusių metų pabaigoje „valstiečiai“ R. Karbauskis ir Agnė Širinskienė buvo pateikę pataisas, kuriomis siūlyta įpareigoti politikus ir valstybės tarnautojus deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą.
Pagal pataisą, prezidentas, Seimo, Vyriausybės nariai, viceministrai, Vyriausybės, ministerijų kancleriai, politinių partijų vadovai, merai, savivaldybių tarybų nariai, savivaldybių administracijų direktoriai ir jų pavaduotojai būtų privalėję per septynias dienas Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai deklaruoti, su kokiais lobistais buvo susitikę, apie kokį teisės akto projektą kalbėjo.
Tačiau per priėmimo stadiją pritarta Povilo Urbšio pataisai, kad minėtiems asmenims užtektų savo įstaigų interneto svetainėse pranešti apie buvusį susitikimą su lobistais. Šią pataisą palaikė ir valdančiųjų, ir opozicinių frakcijų atstovai.
Tuomet balsuojant dėl viso įstatymo priėmimo, kita dalis politikų nesiregistravo, ir priimti naują Lobistinės veiklos įstatymo redakciją neužteko balsų.
Apie būtinybę tobulinti Lobistinės veiklos įstatymą imta kalbėti po to, kai teisėsaugos įtarimų sulaukė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius.
Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus žurnalistams sakė, kad šioje byloje įtariami nusikaltimai yra susiję su lobistine veikla.
