„Situacija yra gana paprasta. Asmenys, turintys Lietuvos pilietybę, turintys Lietuvos institucijų išduotą asmens tapatybės dokumentą, sieną kirsti gali. Asmenys, kurie pagal įstatymo numatytas normas, gali atsistatyti pilietybę, gali tą taip pat padaryti, jiems išduodamas asmens tapatybės dokumentas. Su juo jie gali atvykti į Lietuvą.
Taip pat asmenys, kurie turi daugybinę pilietybę, ne Lietuvos, bet kitų valstybių, turintys pasą, priklausantį kitai valstybei, jiems taip pat taikomos tos taisyklės, kurios valstybės pasą jie parodo. Jeigu jie parodo valstybės pasą, su kuria mes turime bevizį režimą, tas asmuo gali kirsti sieną. Racionalių išimčių egzistuoja“, – Seime ketvirtadienį susirinkusiems žurnalistams pasakojo G. Landsbergis.
Ministras tvirtino, kad kol kas sunku pasakyti, kiek Kaliningrado lietuvių išreiškė norą atstatyti Lietuvos pilietybę.
Jungtinėms Valstijoms ir kitoms valstybėms raginant savo piliečius išvykti iš Rusijos, G. Landsbergis pažymėjo, kad Lietuva tokį raginimą išsakė dar karo pradžioje, dabar šis raginimas peržiūrimas, ar jo nereikia atnaujinti.
Ministro teigimu, kitas valstybes atnaujinti rekomendacijas savo piliečiams išvykti iš Rusijos paskatino čia paskelbta mobilizacija.
„Palaikome ryšį su partneriais, su tomis valstybėmis, kurios atnaujino savo kelionių rekomendacijas ar išvykimo rekomendacijas, aiškiname priežastis, kodėl jie tą daro, vertiname savo padėtį. Tai nuolatinis procesas“, – tvirtino G. Landsbergis.
Mano, kad į EVT turi vykti Šimonytė
Trečiadienį LRT televizijai G. Landsbergis teigė, kad į būsimąją Europos Vadovų Tarybą (EVT), kur bus tariamasi dėl energetikos, turėtų važiuoti premjerė Ingrida Šimonytė, o ne prezidentas Gitanas Nausėda. Pasak jo, labai tikėtina, jog energijos kainų pažabojimo planą turės aptarti Europos Sąjungos šalių lyderiai, dėl jo nesutariant žemesniu lygiu.
Ketvirtadienį G. Landsbergis teigė, kad pats tokio siūlymo Prezidentūrai neteikė.
„Neturiu kur čia kreiptis labai. Esu tik vienas iš keturiolikos ministrų, turiu nuomonę, matau artėjančių posėdžių darbotvarkes, matau, kad pagrindinės derybos vyks šioje taryboje, kadangi anksčiau esame šį klausimą iškėlę, manau, racionalu jį prisiminti. Matome atsakomybės futbolą. Paspiriamas kamuolys, Vyriausybė turi spręsti problemą.
Vyriausybė sprendžia problemas, tiek energetikos ministras, tiek aš, tiek premjerė. Tik kai kurie instrumentai, deja, ne mūsų rankose. Taip yra pagal susiklosčiusią politinę tradiciją, ne pagal įstatymus ar Konstituciją, kad būtent valstybės vadovas atstovauja Lietuvą tam tikrose ir su vidaus politika siejamose derybose. Jei derybos dėl energetikos pagalbos paketo vyks Europos Vadovų Taryboje, tai reikia spręsti, kieno tai atsakomybė. Man atrodo, kad tai yra Vyriausybės darbo laukas“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Dėl Europos Komisijos (EK) pateiktų pasiūlymų, kaip vartotojams sumažinti rekordines elektros kainas, penktadienį tarsis ES energetikos ministrai.
2020 metais po rinkimų Seimo valdančiąją daugumą ir Vyriausybę suformavę konservatoriai kadencijos pradžioje ragino prezidentą pakaitomis su ministre pirmininke atstovauti Lietuvai EVT, o ne vykti į posėdžius vienam.
Tačiau galiausiai, G. Nausėdai prieštaraujant, šie raginimai buvo nuslopę.
