Didžiausią nuostabą kelia ne gamintojų troškimas išpūsti tam tikrų privalumų naudą, o sprendimų ir technologijų gausa praeityje. Atsivertę itin storą automobilių istorijos vadovėlį, jame išvystume ne vieną istoriją, kurioje šiandien pristatomos technologijos buvo pradėtos naudoti gerokai anksčiau. Ir viena iš tų technologijų – autonominio automobilio idėja.
Šia idėja šiandien domisi kone kiekviena automobilius gaminanti įmonė. Visgi, juk tai sunkiai suvokiamos utopijos priedas, tačiau net ir sparčiai tobulėjančios technologijos neleidžia net lengvai peržengti „Level 3“ autonomijos lygio.
Pirmieji bandymai – dar prieš šimtą metų
Eksperimentai su įvairiomis autonominio vairavimo sistemomis buvo atliekami dar nuo 1920-ųjų metų, kuomet automobiliuose naudotų sprendimų ir inžinierinių galimybių spurtas buvo tiesiog pribloškiantis.
Tikėtina, jog technologinis progresas šioje srityje būtų buvęs gerokai spartesnis, tačiau 1939-aisiais prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas reikalavo kiekvieno inžinieriaus, kiekvieno specialisto, kiekvieno laisvas darbininko rankas nukreipti link kitų, didesnį prioritetą turėjusių šakų.
Visgi, ženklų ir akivaizdų progresą automobilių gamintojai šioje srityje pasiekė 1980-ųjų pradžioje. Atsiradus gerokai pažangesniems įrenginiams ir galimybėms, „Mercedes-Benz“ su Miuncheno Bundesvero universiteto specialistais pradėjo kurti sistemą, kuri ilgainiui evoliucionavo į pilnavertę autonominę automobilio valdymo sistemą.
Pirmieji prototipai, sukurti tamsiais 1985-aisiais leido automobilio savaime judėti 30 km/val. greičiu. Vėlesnės sistemos versijos sugebėjo atpažinti kitus eismo dalyvius, važiuoti bekelėje ar tamsiu paros metu.
„Prometheus“ vardu pavadintas projektas tuo metu buvo didžiausia istorijoje mokslinių tyrimų ir plėtros programa, susijusi su autonominėmis transporto priemonėmis ir su jomis susijusiomis technologijomis. Tai leido „Mercedes-Benz“ sukurti keletą pilnai funkcionuojančių prototipų, kurių didžiausias pasiekimas įvyko 1995-aisiais.
Į „W140“ kartos S klasę sumontuotos technologijos sugebėjo pačios nuvažiuoti iš 1678 kilometrų atstumą – iš Miuncheno į Kopenhagą.
Italijos bandymas
Kaip bebūtų keista, tačiau vienas ryškiausių autonominių automobilių proveržių įvyko ne Vokietijoje, Jungtinėse Valstijose ar Japonijoje. 1998-aisiais visą pasaulį sužavėjo Parmos universiteto studentų atliktas žygdarbis.
Profesoriaus Alberto Broggi vadovaujama inžinierių komanda sukūrė biudžetinę autonominio automobilio sistemą, kurią sudarė dvi vaizdo kameros, keletas daviklių ir vienas pagrindinis kompiuteris.
Šios sistemos dėka, automobilis suprasdavo kas dedasi aplinkui, žinodavo kada reikia sumažinti greitį, sustoti prie šviesoforo, kada pajudėti ir esant reikalui – aplenkti lėčiau važiuojantį automobilį. Visa tai skamba it skaitytumėte „Tesla“ brošiūrą, ar ne?
Vis dėlto, 1998-aisiais sukurta sistema buvo sumontuota į eilinį „Lancia Thema“ sedaną, kuriame šie sprendimai buvo bandomi maždaug dvejus metus, tačiau vienas bandomasis važiavimas buvo kaip niekada įspūdingas.
Vos per šešias bandymų dienas eksperimentinis „Lancia Thema“ automobilis nuvažiavo 1860 kilometrų, iš kurių, net 94 proc. buvo įveikti naudojant autonominę automobilio valdymo sistemą.
To pilnai pakako, jog Alberto Broggi vadovaujamos komandos sukurta technologija būtų pripažinti kaip viena iš pirmųjų, realiomis sąlygomis veikiančių autonominių valdymo sistemų.
