Šaltinis:
Automanas.lt
REKLAMA
Nuo 2012 metų vasario 20 dienos Londone vėl pradės važinėti garsieji raudonieji dviaukščiai autobusai. Būtent šią datą paminėjo Londono miesto meras Boris Johnson, naujus autobusus pristatydamas Trafalgaro aikštėje. Paskutinis iš garsiųjų dviaukščių Routemasters į savo paskutinį maršrutą išvažiavo 2005 metų gruodį. Nors keli autobusai iki šiol po Britanijos sostinę vežioja turistus.
Londono meras pareiškė, kad naujieji Routemasters bus visiškai ekologiški. Pirmasis autobusas išvažiuos į 38 maršrutą. Boris Johnson sakė, kad tai bus patys moderniausi, patys stilingiausi autobusai. Taip pat jie atspindės paskutinius inžinerijos ir dizaino pasiekimus. Meras įsitikinęs, kad naujus autobusus miesto gyventojai pamils taip pat kaip senuosius.
Džono Kristoferio knyga "Londono autobusų istorija" detaliai pasakoja apie garsiausius sostinės autobusus. Pirma autobusų kompanija klientus pradėjo aptarnauti jau 1829 metais. Pirmieji arkliais varomų vežimų pavyzdžiai buvo paimti iš Paryžiaus. Tai buvo vos kelios dviaukštės karietos. Tačiau paslauga akimirksniu tapo viena populiariausių Londone. 19 amžiaus pabaigoje šios paslaugos monopolininke tapo kompanija London General Omnibus Company. Nuotraukoje pavaizduotas šios kompanijos autobusas.
Knygos autorius pasakoja, kad važiuoti su arkliais varomais autobusais buvo ne itin malonu. Jis judėjo labai lėtai, o jo sėdynės buvo kietos ir nepatogios. Vis populiarėjant traukiniams autobusai su arkliais buvo pritaikyti prie bėgių. Tai buvo pirmieji tramvajai, kurie pasirodė 19 amžiaus pabaigoje. Nuotraukoje pavaizduotas tikrasis dviaukštis Londono tramvajus.
Pirmieji dviaukščiai autobusai su varikliu pasirodė 1899 metais. Tačiau tai buvo bandomieji modeliai. Masinė B-type bus gamyba prasidėjo tik 1910 metais. 1913 metais tokių autobusų Londone važinėjo 1500. Tačiau jų maksimalus greitis siekė tik 16 mylių per valandą. Dar kelis metus jie konkuravo su arkliais tempiamais autobusais. Tačiau autobusai su varikliu vis labiau ėmė viršų.
1914 metais, prasidėjus karui, daugelis autobusų buvo panaudoti kariuomenės reikmėms. Dalis jų tapo ligoninėmis ant ratų. Kiti vežiojo kareivius ir jų amuniciją. Keli tapo balandžių pervežimo automobiliais. Balandžių paštas buvo svarbus žinių perdavimui. Nuotraukoje matote B-type bus autobuse stovinčius Britanijos karius.
Po I Pasaulinio karo smarkiai išsiplėtė Londono miesto teritorija. Bėgiais paremtas visuotinis transportas tapo neįkandamas ir vis daugiau naujų maršrutų perėmė autobusai. 1930 metais londoniečiai autobusu keliavo virš 2 milijardų kartų. Kas buvo dvigubai daugiau nei per prieš tai praėjusius 10 metų. Dauguma transporto kompanijų savo autobusus net nuomodavo ypatingoms progoms. Pavyzdžiui, vestuvėms arba laidotuvėms. Nuotraukoje 1924 metų plakatas, siūlantis autobusų nuomą.
1933 metais visi Londono autobusai buvo perimti naujai sukurtos kompanijos London Transport. Atsirado daug naujų autobusų. Vienas tokių buvo nuotraukoje pavaizduotas STL-type. Šiuose autobusuose buvo atskira vairuotojo kabina ir dengtas antras aukštas. Jie tapo panašesni į dabartinius autobusus.
II Pasaulinio karo metu viena didžiausių užduočių Londono valdžiai tapo išlaikyti maksimaliai veikiančią transporto sistemą. Ji užtikrino darbininkų ir medikų keliones po miestą. Dalis autobusų buvo uždengti specialiu tinku, kad šalia sprogus bombai dūžtantys stiklai nesužalotų keleivių. Autobusų lempos buvo pridengtos, kad netaptų bombardavimo taikiniais. Tačiau didelė dalis Londono autobusų bombardavimo metu smarkiai nukentėjo.
1945 metais pasaulį išvydo naujas autobuso modelis Guy Arab II G35. Kadangi nebuvo resursų, jis buvo pagamintas iš pigių medžiagų. Pavyzdžiui, autobuso keleivių sėdynės buvo pagamintos iš neapdirbto medžio.
Po II Pasaulinio karo 1946 metais Londono transporto sistema buvo skubiai atstatoma. Autobusais žmonės naudojosi dažniau nei kada nors. Paskutinis tramvajus buvo panaikintas 1952 metais. Į gatves išvažiuodavo vis daugiau autobusų. Reikėjo vis daugiau vairuotojų ir konduktorių. Konduktorėmis mielai tapdavo moterys.
Po karo pasirodė ir vienaukščiai autobusų modeliai, kaip šis Leyland Tiger PS1. Jis į gatves išvažiavo 1949 metais. 1953 metais firma London Transport valdė virš 7000 dviaukščius ir 893 vieno aukšto autobusų.
1956 metais pasirodė pirmieji populiariausi Londono autobusai Routemaste. Praeito amžiau šeštame dešimtmetyje tai buvo naujausių technologijų ir dizaino įsikūnijimas. Jie smarkiai išpopuliarėjo tarp miesto gyventojų ir svečių. Viena to priežasčių buvo atviras ir patogus įlipimas ir išlipimas. Autobusas durų neturėjo. Todėl keleiviai galėjo išlipti ir įlipti ne tik stotelėse, bet ir sankryžose arba autobusui sustojus kamščiuose. Viso buvo surinkta apie 3000 tokių autobusų.
1968 metais senieji autobusai buvo negaminami. Atsirado nauji autobusai, kurių aptarnavimui nereikėjo 2 žmonių kaip iki tol. Dauguma Routemaster markės autobusų važinėtų ir šiais laikais, tačiau 2005 metais tuometinis Londono meras Ken Livingstone nusprendė jų daugiau nenaudoti. Šis sprendimas iššaukė protestų bangą. Buvo nuspręsta, kad senieji autobusai važinės dviem turistiniais maršrutais.
Kelios firmos specialiai kūrė autobusus Londono gatvėms. Nuotraukoje autobusas Daimler DMS1 1970 metais (kairėje) turėjęs pakeisti šalia stovintį Routemaster. Tačiau Daimler DMS1 tarp Londono gyventojų taip ir neprigijo.
Dar vienas londoniečiams nepatikęs autobusas buvo 2002 metais pristatytas su lankčio priekaba. Jie galėjo lengviau įveikti posūkius, tačiau juos sukritikavo dėl piestiesiems ir dviratininkams keliamos grėsmės. Dienraštis The Daily Telegraph gavo skaitytojo laišką, kuriame buvo teikta, kad šie autobusai yra tikras blogis. Šiuo metu Londono gatvėse jie nevažinėja.
Specialiai Hario Poterio filmo 3 daliai buvo paruoštas mėlynas Londono autobusas. Paprastai Londono autobusai buvo raudonos spalvos, tačiau 1980 metais privatizavus Londono autobusų parką juos imta dažyti ir kitomis spalvomis. 2002 metais Britanijos karalienės jubiliejaus proga 25 auksine spalva nudažyti autobusai išvažiavo į Londono gatves.
Nuo 2012 metų vasario 20 dienos Londone vėl pradės važinėti garsieji raudonieji dviaukščiai autobusai. Būtent šią datą paminėjo Londono miesto meras Boris Johnson, naujus autobusus pristatydamas Trafalgaro aikštėje. Paskutinis iš garsiųjų dviaukščių Routemasters į savo paskutinį maršrutą išvažiavo 2005 metų gruodį. Nors keli autobusai iki šiol po Britanijos sostinę vežioja turistus.
Londono meras pareiškė, kad naujieji Routemasters bus visiškai ekologiški. Pirmasis autobusas išvažiuos į 38 maršrutą. Boris Johnson sakė, kad tai bus patys moderniausi, patys stilingiausi autobusai. Taip pat jie atspindės paskutinius inžinerijos ir dizaino pasiekimus. Meras įsitikinęs, kad naujus autobusus miesto gyventojai pamils taip pat kaip senuosius.
Džono Kristoferio knyga "Londono autobusų istorija" detaliai pasakoja apie garsiausius sostinės autobusus. Pirma autobusų kompanija klientus pradėjo aptarnauti jau 1829 metais. Pirmieji arkliais varomų vežimų pavyzdžiai buvo paimti iš Paryžiaus. Tai buvo vos kelios dviaukštės karietos. Tačiau paslauga akimirksniu tapo viena populiariausių Londone. 19 amžiaus pabaigoje šios paslaugos monopolininke tapo kompanija London General Omnibus Company. Nuotraukoje pavaizduotas šios kompanijos autobusas.
Knygos autorius pasakoja, kad važiuoti su arkliais varomais autobusais buvo ne itin malonu. Jis judėjo labai lėtai, o jo sėdynės buvo kietos ir nepatogios. Vis populiarėjant traukiniams autobusai su arkliais buvo pritaikyti prie bėgių. Tai buvo pirmieji tramvajai, kurie pasirodė 19 amžiaus pabaigoje. Nuotraukoje pavaizduotas tikrasis dviaukštis Londono tramvajus.
Pirmieji dviaukščiai autobusai su varikliu pasirodė 1899 metais. Tačiau tai buvo bandomieji modeliai. Masinė B-type bus gamyba prasidėjo tik 1910 metais. 1913 metais tokių autobusų Londone važinėjo 1500. Tačiau jų maksimalus greitis siekė tik 16 mylių per valandą. Dar kelis metus jie konkuravo su arkliais tempiamais autobusais. Tačiau autobusai su varikliu vis labiau ėmė viršų.
1914 metais, prasidėjus karui, daugelis autobusų buvo panaudoti kariuomenės reikmėms. Dalis jų tapo ligoninėmis ant ratų. Kiti vežiojo kareivius ir jų amuniciją. Keli tapo balandžių pervežimo automobiliais. Balandžių paštas buvo svarbus žinių perdavimui. Nuotraukoje matote B-type bus autobuse stovinčius Britanijos karius.
Po I Pasaulinio karo smarkiai išsiplėtė Londono miesto teritorija. Bėgiais paremtas visuotinis transportas tapo neįkandamas ir vis daugiau naujų maršrutų perėmė autobusai. 1930 metais londoniečiai autobusu keliavo virš 2 milijardų kartų. Kas buvo dvigubai daugiau nei per prieš tai praėjusius 10 metų. Dauguma transporto kompanijų savo autobusus net nuomodavo ypatingoms progoms. Pavyzdžiui, vestuvėms arba laidotuvėms. Nuotraukoje 1924 metų plakatas, siūlantis autobusų nuomą.
1933 metais visi Londono autobusai buvo perimti naujai sukurtos kompanijos London Transport. Atsirado daug naujų autobusų. Vienas tokių buvo nuotraukoje pavaizduotas STL-type. Šiuose autobusuose buvo atskira vairuotojo kabina ir dengtas antras aukštas. Jie tapo panašesni į dabartinius autobusus.
II Pasaulinio karo metu viena didžiausių užduočių Londono valdžiai tapo išlaikyti maksimaliai veikiančią transporto sistemą. Ji užtikrino darbininkų ir medikų keliones po miestą. Dalis autobusų buvo uždengti specialiu tinku, kad šalia sprogus bombai dūžtantys stiklai nesužalotų keleivių. Autobusų lempos buvo pridengtos, kad netaptų bombardavimo taikiniais. Tačiau didelė dalis Londono autobusų bombardavimo metu smarkiai nukentėjo.
1945 metais pasaulį išvydo naujas autobuso modelis Guy Arab II G35. Kadangi nebuvo resursų, jis buvo pagamintas iš pigių medžiagų. Pavyzdžiui, autobuso keleivių sėdynės buvo pagamintos iš neapdirbto medžio.
Po II Pasaulinio karo 1946 metais Londono transporto sistema buvo skubiai atstatoma. Autobusais žmonės naudojosi dažniau nei kada nors. Paskutinis tramvajus buvo panaikintas 1952 metais. Į gatves išvažiuodavo vis daugiau autobusų. Reikėjo vis daugiau vairuotojų ir konduktorių. Konduktorėmis mielai tapdavo moterys.
Po karo pasirodė ir vienaukščiai autobusų modeliai, kaip šis Leyland Tiger PS1. Jis į gatves išvažiavo 1949 metais. 1953 metais firma London Transport valdė virš 7000 dviaukščius ir 893 vieno aukšto autobusų.
1956 metais pasirodė pirmieji populiariausi Londono autobusai Routemaste. Praeito amžiau šeštame dešimtmetyje tai buvo naujausių technologijų ir dizaino įsikūnijimas. Jie smarkiai išpopuliarėjo tarp miesto gyventojų ir svečių. Viena to priežasčių buvo atviras ir patogus įlipimas ir išlipimas. Autobusas durų neturėjo. Todėl keleiviai galėjo išlipti ir įlipti ne tik stotelėse, bet ir sankryžose arba autobusui sustojus kamščiuose. Viso buvo surinkta apie 3000 tokių autobusų.
1968 metais senieji autobusai buvo negaminami. Atsirado nauji autobusai, kurių aptarnavimui nereikėjo 2 žmonių kaip iki tol. Dauguma Routemaster markės autobusų važinėtų ir šiais laikais, tačiau 2005 metais tuometinis Londono meras Ken Livingstone nusprendė jų daugiau nenaudoti. Šis sprendimas iššaukė protestų bangą. Buvo nuspręsta, kad senieji autobusai važinės dviem turistiniais maršrutais.
Kelios firmos specialiai kūrė autobusus Londono gatvėms. Nuotraukoje autobusas Daimler DMS1 1970 metais (kairėje) turėjęs pakeisti šalia stovintį Routemaster. Tačiau Daimler DMS1 tarp Londono gyventojų taip ir neprigijo.
Dar vienas londoniečiams nepatikęs autobusas buvo 2002 metais pristatytas su lankčio priekaba. Jie galėjo lengviau įveikti posūkius, tačiau juos sukritikavo dėl piestiesiems ir dviratininkams keliamos grėsmės. Dienraštis The Daily Telegraph gavo skaitytojo laišką, kuriame buvo teikta, kad šie autobusai yra tikras blogis. Šiuo metu Londono gatvėse jie nevažinėja.
Specialiai Hario Poterio filmo 3 daliai buvo paruoštas mėlynas Londono autobusas. Paprastai Londono autobusai buvo raudonos spalvos, tačiau 1980 metais privatizavus Londono autobusų parką juos imta dažyti ir kitomis spalvomis. 2002 metais Britanijos karalienės jubiliejaus proga 25 auksine spalva nudažyti autobusai išvažiavo į Londono gatves.