Laisvosios ekonominės zonos turės teisę gyvuoti, jeigu zonose teikiama pagalba atitiks valstybės pagalbos taisykles ir biurokratai tai sugebės įrodyti Europos Komisijai, teigia Europos teisės departamento vadovas Vilenas Vadapalas. "Jeigu tai nebus daroma valstybės pagalbos rėmuose, atsiras prieštaravimas ES teisei", - įspėja pareigūnas.
Pagal Stojimo į ES akto sąlygas esama pagalba yra pripažintos tik investicijos į Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną. Tuo tarpu Kauno laisvosios ekonominės zonos atžvilgiu valstybės pagalbos taikymas turi atitikti bendras valstybių teikiamos pagalbos sąlygas.
"Esant tam tikroms sąlygoms, valstybės pagalba gali būti pripažintos nuostatos, pagal kurias laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė už nuomojamą valstybinę žemę moka lengvatinį, 50 procentų mažesnį žemės nuomos mokestį, taip pat pagal kurias nekeičiamas žemės nuomos mokesčio dydis, pasikeitus žemės vertei, žemės nuomos mokesčio tarifui ar kitokiam žemės nuomos mokesčio skaičiavimo pagrindui", - komentuodamas Vyriausybei pateiktas Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo ir Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo pataisas sako V. Vadapalas.
Pasak jo, su ES teise nesikirstų ir siūlomos įstatymo pataisos, kad zonos valdymo bendrovei būtų suteikiama teisė, pasibaigus zonos veiklos terminui arba anksčiau, ne aukciono būdu įsigyti nuosavybės teise nuomojamą zonos teritorijos ar jos dalies žemę, o sumokėtas žemės nuomos mokestis būtų įskaitomas į žemės kainą.
Tačiau Europos teisės departamento vadovas primena, kad Europos Komisija galimas Lietuvos laisvosiose ekonominėse zonose vykdyti bankininkystės bei draudimo veiklas pripažįsta potencialiai kenksmingomis Europos Sąjungos rinkai. Todėl iš įstatyme išvardytų zonoje plėtojamų veiklų sąrašo siūloma išbraukti bankininkystę, o draudžiamų veiklų sąrašą papildyti bankininkyste ir draudimo veikla.
Ūkio ministerijos pareigūnai ne kartą yra pabrėžę, jog Kauno laisvosios ekonominės zonos steigimo darbus reikia spartinti - iki 2004 metų vidurio, kai Lietuva taps Europos Sąjungos nare, būtina, kad zona veiktų.
Dėl Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos veiklos tokių problemų nekyla - zonos valdymo bendrovė yra pasirašiusi sutartis su keletu klientų, dvi iš jų jau tapo Klaipėdos LEZ įmonėmis - tai "SY Wiring Technologies" ir "Espersen". Šiais metais LEZ teritorijoje turėtų būti pradėtos statyti dar dvi gamyklos. Lietuvos ir Vokietijos bendrovė numatė LEZ statyti pakuotės pusfabrikačių gamyklą, kuriai reikės 3 ha žemės sklypo, o kita užsienio bendrovė ketina investuoti 12 mln. litų į maisto perdirbimo įmonę.
ELTA
