Nacionalinio visuomenės sveikatos epidemiologė Daiva Razmuvienė įvardija, kad dabartinė epidemiologinė situacija šalyje yra rimta, bet stabili. Šį stabilumą, anot jos, galime matyti arti 20 savivaldybių, kuriose atvejų skaičius nebeauga, laikosi tame pačiame lygmenyje, kuris buvo prieš savaitę.
Vienoda tendencija pastebima ir ugdymo įstaigose – ryškių pokyčių, staigių susirgimo šuolių jose nefiksuojama.
„Nors kalbant apie protrūkių skaičių, palyginus su visais protrūkiais, kurie registruojami kitose įstaigose – virš 900, tai virš 600 sudaro protrūkiai ugdymo įstaigose. Tačiau tie protrūkiai nėra skaitlingi – vidutinis protrūkyje susirgusių moksleivių ir ugdymo procese dalyvaujančių asmenų skaičius – nuo 2 iki 4 asmenų. Tai nėra daug“, – Žinių radijo laidoje kalbėjo D. Razmuvienė.
Tačiau džiaugtis gali būti per anksti. Epidemiologė sako nepamiršti, jog artėja ilgasis savaitgalis, moksleivių atostogos ir kaip rodo praėjusių metų patirtis, pasibaigus šiam laikotarpiui, išauga sergančiųjų įvairiomis infekcinėmis ligomis skaičius.
„Kaip ir sakiau, šiai dienai turime tokią situaciją, ji stebima, bet ką mes turėsime lapkričio viduryje (nežinome – aut. past.). Be abejonės, reikia laikytis visų rekomendacijų, kad kilimas neįvyktų“, – sakė ji.
Epidemiologė: jei testavimo apimtys būtų didesnės, pandeminė situacija būtų geresnė
Lietuvoje šiai dienai yra pasiskiepiję per 30 proc. 12-16 metų moksleivių. Nors ir šis skaičius nėra itin dideli, pasak D. Razmuvienės, jis padeda bent šiek tiek amortizuoti virusą.
Anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, šiuo metu reguliariai testuojasi tik 48 proc. mokinių, yra savivaldybių, kur šis rodiklis nesiekia nė trečdalio.
„Jeigu testavimas būtų aukštesniame procente, tikrai turėtume situaciją žymiai geresnę“, – kalbėjo D. Razmuvienė.
Jei didesnė dalis vaikų ne tik testuotųsi, bet ir būtų paskiepyti, pasak D. Razmuvienės, jie labai sėkmingai be didesnių protrūkių galėtų dalyvauti ugdymo procese: „Būtų laikas tėvams susimąstyti ir tą žingsnį žengti, nebijoti dėl savo pačių vaikų labo“.
Kelia privalomojo mokinių testavimo klausimą
Seimo vicepirmininkas, Laisvės partijos narys Vytautas Mitalas pabrėžė, kad liekamieji reiškiniai dėl mokyklų uždarymo vaikams nebus trumpalaikiai.
„Įtaka yra neišmatuojama, ji be galo didelė ir tai taip pat be galo svarbus klausimas, kuris turės įtakos dešimtmečiams į priekį.
<…> Labai norėtųsi, kad šiuo lemiamu, labai įtemptu momentu mes padarytume visus žingsnius ir tose sistemose – sveikatos apsaugos ir švietimo sistemoje sujungtume taškus įvesdami tas priemones, kurių reikia tam, kad net ir tokioje sudėtingoje situacijoje, apsisaugotume ir užtikrintume vaikams kontaktinį ugdymą“, – kalbėjo V. Mitalas, pridurdamas, kad švietimas – neišmatuojamos vertės klausimas.
Todėl antradienį V. Mitalo teigimu, Seimo valdančioji Laisvės frakcija ragina atsakingas institucijas didinti testavimo apimtis mokyklose ir taikyti kitas ryžtingas priemones siekiant išlaikyti kontaktinį mokymąsi. Siūloma kad, esant sudėtingai pandeminei situacijai, moksleiviai turėtų testuotis privalomai.
„Dabar tėvai turi rašyti leidimą, kad sutinka testuotis. Galbūt galima teisiniais sprendimai užtikrinti, kad tėvai rašytų leidimą tik tada, kai jie nesutinka, kad jų vaikas testuotųsi ir prisiimtų visą atsakomybę, kad toks nesutikimas gali reikšti ir prastėjančią epidemiologinę situaciją, ir nuotolinį mokymą“, – kalbėjo politikas.
Tokiu būdu, jo nuomone, būtų sužaista su tėvų psichologija ir tai padėtų 48 proc. besitestuojančių vaikų skaičių kilstelti į didesnę pusę.
Antras dalykas, kurį jis išskiria – mokytojų skiepijimo klausimas. Šiai dienai didelis procentas švietimo įstaigose dirbančių darbuotojų yra pasiskiepiję ir todėl, anot V. Mitalo reikia kelti klausimą, kas vyksta su dalimi jų, kurie nepasiskiepiję.
„Jeigu bus apsispręsta, kad mokytojai yra viena iš tų profesijų, kuriems taikomas privalomas skiepijimas, tikrai pritarsiu šiam žingsniui, nes tai padėtų valdyti sudėtingą situaciją mokyklose“, – teigė jis.
Švietimo kancleris: apie privalomąjį testavimą nesvarstoma
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kancleris Julius Lukošius patikino, kad ministerija norėtų, jog privalomo mokinių testavimo nebūtų, nes ir šiai dienai, jo vertinimu, yra pasiektas gan neblogas testavimo lygmuo švietimo įstaigose.
„Mums reikia dirbti su tomis savivaldybėmis, klasėmis, kuriose yra testavimosi rodikliai žemesni, o savaime galvoti, kad privalomojo testavimo įvedimas išspręstų šią problemą, tai taip nebūtų“, – kalbėjo jis.
Šį argumentą jis pateikė remdamasis pavasario patirtimi, kuomet norint sugrįžti į mokyklas buvo privaloma testuotis ir į klases sugrįžo labai mažas, „nieko nekeičiantis“ procentas mokinių.
„Nenorime, kad tokia situacija pasikartotų, matome, kad privalomas testavimas gali būti prilyginimas nuotoliniam ugdymui, o mes nenorime, kad mokiniai išeitų į nuotolinį ugdymą“, – kalbėjo jis, pridurdamas, kad kontaktinis ugdymas itin svarbus.
Anot J. Lukošiaus, svarbu surasti balansą tarp kokybiško ugdymo švietimo užtikrinimo ir pandemijos valdymo.
„Mes nuolatos keičiamės ir prisitaikome prie situacijos. Pastaruoju metu didžiausi pakitimai, kurie buvo, tai pati izoliacijos tvarka ir kaip jie mokosi saviizoliacijos metu. Taip pat ir vadinamas infekcijų ribojimo režimas, jo pritaikymas prie kovido, ko anksčiau nebuvo.
<…> Mes dėl privalomojo testavimo jau rugsėjo mėnesį galvojome, tiesiog turime atsakyti į klausimą: o ką darysime su tais mokiniai kurie atsisakys testuotis? Ar mes norime turėti tokį mokymą, kai dalis mokinių klasėse, o dalis – sėdi namuose ir gauna kitokį ugdymą“, – kalbėjo jis.
V. Mitalas reaguodamas į kanclerio argumentus kėlė klausimą, ar be privalomojo testavimo, turėsime visas mokyklas uždaryti.
„Štai, kur yra situacijos tragedija. Šioje vietoje aš tikrai kviečiu atsakingas ministerijas, visas priemones apsvarstyti. Atsisakymo testuotis kaip tėvų valios išraiškos instrumentas, mano supratimu, ne pakenktų, bet padėtų gerinti tuos procentus, kurie leistų visai Lietuvai turėti geresnę epidemiologinę situaciją mokyklose ir atvejų atsekamumą“, – teigė jis, pridurdamas, kad kitų kelių nemato.
Mokyklų vadovų asociacijos vadovas Dainius Žvirdauskas pridūrė, kad valstybės mastu užtikrinti geresnį pandemijos valdymą testavimo privalomumas galėtų būti svarstomas.
„Jeigu mes testuotumėmės 100 proc., būtų greičiau užfiksuoti atvejai, didesnis procentas mokinių būtų kontaktiniame ugdyme. Vėlgi, mes esame teisinė valstybė ir jeigu tokių galimybių neturim, tuomet turim, ką turim“, – sakė jis.
Šiuo metu ugdymo įstaigose 675 aktyvūs koronaviruso protrūkiai. Su šiais protrūkiais susiję 3146 COVID-19 užsikrėtimai, skelbia Nacionalinio visuomenės sveikatos centras.
Visą Žinių radijo laidą galite stebėti:
