„Tie pareigūnai, kurie prisidėjo prie mūsų nepriklausomybės įtvirtinimo ir jos gynybos turėtų būti pagerbti, jų atminimas turi būti įamžintas. Laisvės gynėjų pažymėjimas, manau, yra labai geras sprendinys, kurį pasiūlė kolega parlamentaras Arvydas Pocius. Rėmiu šią iniciatyvą ir manau, kad reikėtų pasvarstyti siūlymą į sąrašą pareigybių, institucijų, kurie yra pripažinti laisvės gynėjais, įtraukti prokurorus ir valstybės kontrolės pareigūnus”, – Eltai sakė Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Siūlomas Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymo pakeitimo projektas numato, kad į laisvės gynėjų statusą galėtų pretenduoti prokuratūros pareigūnai, kurie nuo 1990 m. kovo 30 d. iki 1991m. rugpjūčio 21 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Laikinojo pagrindinio įstatymo ir 1990 m. liepos 27 d. Prokuratūros įstatymo nuostatomis, tarnavo Lietuvos Respublikos prokuratūroje.
Taip pat siūloma į Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo komisiją įtraukti ir Generalinės prokuratūros atstovus.
Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymas, kuriame apibrėžiama laisvės gynėjo sąvoka, nustatomi pagrindiniai laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo kriterijai.
Pagal įstatymo nuostatas, laisvės gynėjais pripažįstami asmenys, kurie 1990 m. kovo 11 d.–1991 m. rugpjūčio 21 d. Sovietų Sąjungos karinės agresijos metu tarnavo tokiose institucijose kaip Pasienio apsaugos tarnyba, Lietuvos Respublikos policija ir kt., tačiau tame sąraše nėra Lietuvos Respublikos prokuratūros.
„Šiuo laikotarpiu prokurorams reikėjo aiškiai pasirinkti – dirbti nepriklausomos valstybės prokuratūroje, ar likti LTSR prokuratūroje. 1990 m. kovo 30 d. šalies prokurorai susirinko į Vilniuje, A. Smetonos gatvėje (tuometinėje N. Gogolio gatvėje) esantį Generalinės prokuratūros pastatą, ir vieningai pareiškė savo ištikimybę Lietuvos įstatymams", – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Jame taip pat atkreiptinas dėmesys į svarbų prokurorų indėlį baudžiamojoje byloje dėl 1991-ųjų metų Sausio 13-osios įvykių bei kitose sovietinės agresijos bylose.
Jeigu Seimas pritartų, Laisvės gynėjų statusas būtų suteiktas ir asmenims, 1990 m. kovo 11 d. – 1991 m. rugpjūčio 21 d. dirbo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamente.
„Šiuo projektu siekiama pagerbti ir įvertinti tuometinio Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamento (dabar – Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė) pareigūnus, kurie 1990–1991 m., t. y. tuo dėl Sovietų Sąjungos karinės agresijos itin pavojingu metu, davę priesaiką Lietuvos Respublikai, dirbo ir gynė Nepriklausomybę atkūrusią Lietuvos valstybę bei Valstybės kontrolės instituciją“, –sako L. Kasčiūnas.
Jis pažymi, kad 1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, prasidėjo naujas valstybės, o kartu ir Valstybės kontrolės, raidos etapas. Institucija buvo apibrėžta kaip Aukščiausiajai Tarybai – Atkuriamajam Seimui atskaitingas organas, tikrinantis valstybės finansinių ir materialinių išteklių naudojimo teisėtumą, tikslingumą ir efektyvumą, taip pat – valstybės turto apsaugą. Todėl, L. Kasčiūno nuomone, tikslinga ir prasminga tuometiniams Valstybės kontrolės pareigūnams suteikti laisvės gynėjo teisinį statusą.
Projekto iniciatoriaus L. Kasčiūno skaičiavimais, įstatymo pataisų įgyvendinimas nepareikalautų daug lėšų. Eltai jis sakė, kad jų prireiktų Laisvės gynėjo pažymėjimams ir ženkleliams gaminti.
Jadvyga Bieliavska (ELTA)