J. Domarkas į Lietuvos kultūros istoriją įėjo kaip dirigentas, parengęs visas devynias Beethoveno simfonijas, o „Missa solemnis“, anot maestro, jo repertuare yra nuo pat jaunystės: „Jau 50 metų be atokvėpio dirbu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, rudenį sukanka pusės amžiaus darbo jubiliejus. Regis, ne ką mažiau metų diriguoju ir „Missa solemnis“. Esu šį opusą atlikęs ne tik Lietuvoje ir ne vien su LNSO: anuometiniame Leningrade, Maskvoje, daugelyje kitų miestų, su įvairiais orkestrais ir chorais.“
Nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje maestro J. Domarkas – nedažnas svečias, tačiau visada laukiamas. „Gerai pažįstu LNOBT orkestrą. 1985 m. buvau parengęs Georges’o Bizet operos „Karmen“ pastatymą, 1997 m. dirigavau Maurice’o Ravelio vienaveiksmį baletą „Dafnis ir Chloja“ bei G. Bizet-Rodiono Ščedrino „Carmen“. Beje, anuomet pavyko surengti ir LNOBT orkestro koncertą Filharmonijoje, atliekant itin technišką, sudėtingą, virtuozišką „Dafnio ir Chlojos“ partitūrą. Žinoma, orkestras keičiasi, ateina nauji žmonės, o repeticijų niekada nebūna per daug: kaip sakoma, „repetitio est mater studiorum“ (kartojimas – žinojimo motina). Kad ir koks orkestras būtų puikus, kiekvienas naujas kūrinys reikalauja tarpusavio susiklausymo. O „Missa solemnis“ – labai komplikuotas kūrinys, vienas iš Beethoveno paskutiniųjų opusų. Ypač dainininkams labai sudėtingas. Partijose daug plačių šuolių, nelauktų vingių. Tačiau visi atlikime dalyvaujantys solistai turi savo vardą ir vietą tiek mūsų kultūroje, tiek ir svetur. Šie dainininkai buvo ir mano pasirinkimas.“
L. van Beethoveno „Missa solemnis“ atliks Joana Gedmintaitė (sopranas), Ieva Prudnikovaitė (mecosopranas), Kristian Benedikt (tenoras) ir Liudas Norvaišas (bosas). Taip pat Kauno valstybinis choras (meno vadovas Petras Bingelis) bei LNOBT choras (vadovas Česlovas Radžiūnas).
Pasak J. Domarko, „chorui čia yra ką padainuoti.“ Paklaustas, ar sudėtinga diriguoti dviem chorams, maestro pajuokavo, kad sudėtinga gali būti diriguoti ir nedideliam kameriniam kolektyvui: „Sunkumas nuo apimties nepriklauso. Atlikėjų kiekis tik suteikia maštabo. Kiekvienam kūriniui gimstant scenoje, nėra paprasta išgauti emocinę meninę kokybę. Tiesą sakant, anksčiau yra tekę diriguoti ir Dainų šventėse, kur susirinkdavo keliolika chorų, arba antai milžiniška A. Schönbergo kantata „Gurės dainos“, kur dalyvauja itin didelis choras.“
Maestro teigia, kad orkestro vaidmuo šiame kūrinyje gal kiek mažesnis, nei Beethoveno simfonijose, „tačiau tai nesumažina kokybės reikalavimų. Juk Beethoveno muzikos skambesys visiems puikiai žinomas.“
„Pagaliau, pati tema – religiniai, Kristaus kančios motyvai – turėtų būti perteikti muzika itin jautriai. Ypač turint minty koncerto paskyrimą – Laisvės gynėjų dienai. Teatre susikūrė prasminga tradicija, kasmet šia proga rengti koncertą. Mes, muzikos tarnai, savo meistryste prisidedame puoselėdami atmintį, kuri mums visiems brangi.“
„Missa solemnis“ – tai kūrinys, kuriam atskleisti reikalingas visų atlikėjų meistriškumas, pradedant būgnininku ir baigiant dirigentu: visi čia privalo įnešti savo meistriškumo indėlį,“ – apibendrino maestro J. Domarkas.
