Vienas garsus Amerikiečių lenktynininkas yra pasakęs – “šiuo metu nėra pasaulyje greitesnio, geriau besivaldančio ir taip techniškai pažengusio automobilio kaip šis, tai yra tobulas lenktyninis automobilis”. Šiuo žodžius yra pasakęs Markas Donohue, dar 1973 metais.
Dar 1969 metais, „Porsche" lenktynėms skirtas bolidas “917″ buvo ankstyvoje kūrimo stadijoje. Kompanija nuo pat pradžių planavo, jog naujas 12 cilindrų monstras dalyvaus 24 valandų lenktynių maratone, tačiau “917″ platforma parodė, jog „Porsche" turi potencialų bolidą, kuris galėtų laisvai kovoti populiarioje “Can-Am” lenktynių serijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šiai lenktynių serijai „Porsche" inžinieriai pradėjo ruoštis be galo rimtai. Užsiraitę rankoves ir pamatė, jog iš ir taip greito ir galingo bolido, gali gimti dar lengvesnis, galingesnis ir greitesnis “917″ bolidas, inžinieriai dirbdavo dienomis ir naktimis.
Pirmasis “917″ prototipas debiutavo dar 1969 metų sezone. Iš esmės tai buvo standartiška važiuoklė su platesniais ratais, didesniu kuro baku ir šiek tiek pakoreguotu kėbulu. Šiek tiek patobulintas bolidas buvo pavadintas “917PA” parodė tikrai neblogus rezultatus, automobilis finišavo ketvirtas bendroje “Can-Am” įskaitoje 1969 metų sezone.
Kitais metais, 1970, „Porsche" nusprendė rimtai dirbti ties “Can-Am” lenktynėms skirtu bolidu. Kadangi tuo metu pagrindinė „Porsche" automobilių rinka buvo Jungtinių Amerikos Valstijos, gamintojas tiesiog privalėjo sukurti bolidą, kuris dominuotų šios šalies lenktynėse.
Hanzo Mezgerio inžinierių komanda sušoko dirbti prie bolido važiuoklės, kurią sudarė “917K” ir “908/03″ hibridas, taip pat pridėkite dvi turbinas prie 5 litrų benzininio variklio ir rezultate gausime “917/10″.
1972 metais, „Porsche" pradėjo bendradarbiauti su „Roger Penske Racing" komanda. Pasirinkimas buvo išties įdomus, nes komanda buvo pakankamai maža iš Newtown miestelio, Pensilvanijos valstijoje. Pridėjus pagrindinį rėmėją, kaip L&M cigaretes ir ambicingą komandą, 1972 metų “Can-Am” sezone, „Porsche" su „Penkse Racing" beveik absoliučiai dominavo ir laimėjo šešias iš devynerių sezono lenktynių. Nors lenktynėse naudojamas “917/10″ bolidas buvo tikras technikos stebuklas, Vokiečiai paslaptyje turėjo dar vieną naują projektą, 1973 metų sezonui paruoštą “917/30″.
Palyginus su “917/10″ bolidu, 1973 metų sezonui ruoštas “917/30″ buvo visiškai naujas. Variklis išliko toks pats, 12 cilindrų, tačiau jo tūris padidėjo iki 5,4 litro. Naujas bolidas tapo itin aerodinamišku ir išsprendė buvusias 1972 metais sezone naudoto automobilio problemas. Ruošdamiesi 1973 metų sezonui, „Porsche" kreipėsi į Charles Deutschą, kuris padėjo sukurti aerodinamiškesnį bolido kėbulą, kuris ne tik padidino automobilio maksimalų greitį, bet ir užtikrino stabilesnį bolido valdymą posūkiuose. Kiti verti paminėjimo pasikeitimai : Ilgesnė ratų bazė, didesnis kuro bakas bei pakeista aušinimo sistema.
1973 metais paruoštas bolidas svėrė tik 800 kilogramų, turėjo daugiau negu 1000 arklio galių, iki 100 km/h įsibėgėdavo per 2,1 sekundės, iki 320 km/h įsibėgėdavo per 13,4 sekundės, o suradus tinkamą tiesiąją, šis bolidas sugebėtų pasiekti maksimalų 386 km/h greitį.
Vienas garsus Amerikiečių lenktynininkas yra pasakęs – “šiuo metu nėra pasaulyje greitesnio, geriau besivaldančio ir taip techniškai pažengusio automobilio kaip šis, tai yra tobulas lenktyninis automobilis”. Šiuo žodžius yra pasakęs Markas Donohue, dar 1973 metais.
Dar 1969 metais, „Porsche" lenktynėms skirtas bolidas “917″ buvo ankstyvoje kūrimo stadijoje. Kompanija nuo pat pradžių planavo, jog naujas 12 cilindrų monstras dalyvaus 24 valandų lenktynių maratone, tačiau “917″ platforma parodė, jog „Porsche" turi potencialų bolidą, kuris galėtų laisvai kovoti populiarioje “Can-Am” lenktynių serijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šiai lenktynių serijai „Porsche" inžinieriai pradėjo ruoštis be galo rimtai. Užsiraitę rankoves ir pamatė, jog iš ir taip greito ir galingo bolido, gali gimti dar lengvesnis, galingesnis ir greitesnis “917″ bolidas, inžinieriai dirbdavo dienomis ir naktimis.
Pirmasis “917″ prototipas debiutavo dar 1969 metų sezone. Iš esmės tai buvo standartiška važiuoklė su platesniais ratais, didesniu kuro baku ir šiek tiek pakoreguotu kėbulu. Šiek tiek patobulintas bolidas buvo pavadintas “917PA” parodė tikrai neblogus rezultatus, automobilis finišavo ketvirtas bendroje “Can-Am” įskaitoje 1969 metų sezone.
Kitais metais, 1970, „Porsche" nusprendė rimtai dirbti ties “Can-Am” lenktynėms skirtu bolidu. Kadangi tuo metu pagrindinė „Porsche" automobilių rinka buvo Jungtinių Amerikos Valstijos, gamintojas tiesiog privalėjo sukurti bolidą, kuris dominuotų šios šalies lenktynėse.
Hanzo Mezgerio inžinierių komanda sušoko dirbti prie bolido važiuoklės, kurią sudarė “917K” ir “908/03″ hibridas, taip pat pridėkite dvi turbinas prie 5 litrų benzininio variklio ir rezultate gausime “917/10″.
1972 metais, „Porsche" pradėjo bendradarbiauti su „Roger Penske Racing" komanda. Pasirinkimas buvo išties įdomus, nes komanda buvo pakankamai maža iš Newtown miestelio, Pensilvanijos valstijoje. Pridėjus pagrindinį rėmėją, kaip L&M cigaretes ir ambicingą komandą, 1972 metų “Can-Am” sezone, „Porsche" su „Penkse Racing" beveik absoliučiai dominavo ir laimėjo šešias iš devynerių sezono lenktynių. Nors lenktynėse naudojamas “917/10″ bolidas buvo tikras technikos stebuklas, Vokiečiai paslaptyje turėjo dar vieną naują projektą, 1973 metų sezonui paruoštą “917/30″.
Palyginus su “917/10″ bolidu, 1973 metų sezonui ruoštas “917/30″ buvo visiškai naujas. Variklis išliko toks pats, 12 cilindrų, tačiau jo tūris padidėjo iki 5,4 litro. Naujas bolidas tapo itin aerodinamišku ir išsprendė buvusias 1972 metais sezone naudoto automobilio problemas. Ruošdamiesi 1973 metų sezonui, „Porsche" kreipėsi į Charles Deutschą, kuris padėjo sukurti aerodinamiškesnį bolido kėbulą, kuris ne tik padidino automobilio maksimalų greitį, bet ir užtikrino stabilesnį bolido valdymą posūkiuose. Kiti verti paminėjimo pasikeitimai : Ilgesnė ratų bazė, didesnis kuro bakas bei pakeista aušinimo sistema.
1973 metais paruoštas bolidas svėrė tik 800 kilogramų, turėjo daugiau negu 1000 arklio galių, iki 100 km/h įsibėgėdavo per 2,1 sekundės, iki 320 km/h įsibėgėdavo per 13,4 sekundės, o suradus tinkamą tiesiąją, šis bolidas sugebėtų pasiekti maksimalų 386 km/h greitį.
