Viso pokalbio metu L. Mertinienės lūpose pasikartoja tie patys epitetai – Dalius buvo nepaprastai ramus žmogus: „Labai ramus žmogus buvo. Svečiuose, prie žmonių linksmas, namuose ramus. Labai išlaikytas buvo žmogus. Mažakalbis...aš irgi mažakalbė, išmokau.
Mes visą gyvenimą, nuo pat ankstyvos jaunystės buvome kartu. Supanašėjome iš dalies. Viską visada kartu veikdavome praktiškai“, – pasakoja Laima Mertinienė.
Laima Mertinienė žodžių į vatą nevynioja – žinomas aktorius nebuvo iš tų žmonių, kurie mėgtų mylimą moterį lepinti. Visgi, viena vyro suorganizuota staigmena jai vis dar kelia šypseną:
„Dabar kai pagalvoju, mes labai linksmai gyvenome. Daug turėjome draugų, daug keliavome. Įvairiausių smagių dalykų yra buvę. Kelionės, bendravimas, draugai. Manęs vyras praktiškai nelepindavo. Toks charakteris žmogaus buvo. Tiesa, esu patyrusi vieną nepaprastai gerą dalyką.
Kai buvo mūsų 25 metų vedybų sukaktis, jis man padarė siurprizą – sukvietė svečius, aš nieko nežinojau. Buvo labai linksma, net muzikantai buvo. Jaučiausi kaip filme“, – nostalgiškai kalba moteris.
Santuokoje pora pragyveno net keturis dešimtmečius. Laima atvira – jeigu ne viena jos savybė, ši santuoka tikrai nebūtų tiek išlaikiusi: „Aš kiek gyvenimo atsimenu, Dalius visur dalyvavo. Dėl to man buvo labai sunku, kai jis mirė.
Kaip mums pavyko tiek išbūti kartu? Mano nepaprastos kantrybės dėka. Kai nebėra žmogaus, kitaip žiūri, kitaip atsimeni. Dalius buvo labai kantrus. Aš gal tokia staigesnė, o jis nepaprastai ramus. Turėjo tokį vangumą – truputį reikėdavo pastumti. Toks charakteris žmogaus. Aš buvau aktyvesnė“, – pasakoja L. Mertinienė.
Pasak žinomo aktoriaus našlės, gyvenimas su artistu atneša savitų iššūkių. Tiesa, į visa tai moteris žiūri su lengva ironija ir humoru: „Aišku, kad sunkiau. Aktorius, kaip sakoma – moteriškiausias vyras. Moteris šeimoje turi patapti vyru, ko ne visada norisi.
Su menininku gyventi yra sunku, bet smagu. Daug įdomiau nei su kokiu tvarkingu, bet nelabai įdomiu žmogumi. Ne visi tampa aktoriais. Žmogus turi turėti tam tikro narciziškumo, kad taptų aktoriumi, ir tai pasimato ir tikrame gyvenime.
Jeigu klausiate dėl moterų, romanų ir panašiai – aš visada savimi buvau labai užtikrinta. Net nežinau, kodėl. Gal gerai tėvų išauklėta – man draugės sakydavo, jog nuėjusi į kokį vakarėlį „aukų“ ieškodavau pirmoji.
Dalius turėjo vidinę inteligenciją, kultūrą – gal iš šeimos. Didžiąja dauguma jis santykiuose buvo nepaprastai pagarbus ir mandagus. Galėjo ko nors prisidirbti, bet manęs niekada neužgaudavo – nei kalba, nei elgesiu“, – šiltais žodžiais vyrą mini moteris.
Pokalbį moteris baigia šviesia gaida – tikina, kad nors ir vyro netektį išgyveno itin skaudžiai, šviesą tunelio gale galiausiai išvydo: „Iš pradžių man buvo žiauriai sunku. Dabar net pati nesuprantu, kaip išgyvenau.
Kai tiek laiko pragyveni su žmogumi, nebegali įsivaizduoti kaip reikės tą daryti be jo. Dabar aš pripratau – lengviau“, – kalba Laima Mertinienė.
