Kasmetinis laikrodžių persukimas tebekelia sumaištį ir abejones, bet tvarkos atsisakyti neskubama.
Psichologai nuolat akcentuoja diskomfortą, kurį dėl laiko persukimo patiria jautresni žmonės, tuo tarpu specialistai atkreipia dėmesį, kad vis dar nepavyksta išvengti nesusipratimų derinant traukinių ar lėktuvų tvarkaraščius.
„Anksčiau tą laiką tai keisdavome, tai ne, todėl visoje Europoje kildavo jovalas – ypač dėl transporto tvarkaraščių“, – sakė Metrologijos tarnybos direktoriaus vyriausiasis patarėjas Osvaldas Staugaitis, atkreipdamas dėmesį, kad ilgainiui laiko keitimo tvarka nusistovėjo ir dabar didesnių rūpesčių nebekelia.
Tuo tarpu energetikos sektoriaus atstovai jau kelerius metus teigia dėl sezoninės laiko kaitos nejuntantys didesnių pokyčių elektros vartojime.
„Turint galvoje šiandienos technologijų išsivystymo lygį, energetinis efektyvumas nebūtų apčiuopiamas. Laiko keitimo nauda pirmiausia susijusi su telekomunikacijų ir transporto bendrovių veikla“, – portalui balsas.lt aiškino Energetikos ministro patarėjas ryšiams su visuomene Kęstutis Jauniškis.
Atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvą, vasaros laikas nuo 2003 metų Lietuvoje įvedamas kasmet paskutinį kovo sekmadienį ir atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį. Europoje atliktos apklausos rodo, kad laikrodžių persukimui nepritaria apie pusę gyventojų, tačiau nusistovėjusios tvarkos atsisakyti neskubama.
Pagal metų laikus persukti laikrodžius sugalvota dar XIX amžiaus pabaigoje. Tuomet šitaip siekta sutaupyti elektros daugiau išnaudojant šviesųjį paros laikotarpį.
XX amžiaus pradžioje ir viduryje jau dauguma valstybių, siekdamos taupyti resursus, įsivedė sezoninį laiko keitimą.
Šiuo metu sezoniškai laiką keičia visa Europa, Šiaurės Amerika ir Rusija. Daugumoje Azijos, dalyje Pietų Amerikos valstybių ir didžiojoje daugumoje Australijos vietovių sezoninio laiko keitimo atsisakyta.
Laiko keitimo visiškai nenaudojo vidurio Afrikos šalys.
