Lietuvoje viceprezidento institucijos nebuvo niekada. Konstitucija numato, jog prezidentui mirus, atsistatydinus, pašalinus jį iš pareigų ar tada, kai Seimas nutaria, kad prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti pareigų, jo pareigas laikinai eina Seimo pirmininkas.
Šiuo atveju Seimo Pirmininkas netenka savo įgaliojimų Seime, kur jo pareigas Seimo pavedimu laikinai eina jo pavaduotojas.
Siūlė sukurti viceprezidento poziciją
Viceprezidento instituciją prieš 20 metų įvesti siūlęs tuometinis Seimo narys a. a. dr. Kazys Bobelis teigė, kad daugelyje valstybių prezidentus pavaduoja viceprezidentai – sutikinėja užsienio svečius, pavaduoja šalies vadovą šiam išvykus į užsienį.
„Daug tokių visai spontaniškų nesklandumų ar kitą kartą visai nesuderinamų dalykų būtų išvengta, nes viceprezidentas būtų pilname kurse, kas vyksta prezidentūroje, ir žinotų iš anksto visus prezidento planus ir ten numatytus darbus“, – TV3 žinioms prieš 20 metų kalbėjo dr. K. Bobelis.
Lietuvoje prezidentą pavaduojantis Seimo pirmininkas – demokratiškai nepriimtinas dalykas, manė dr. K. Bobelis, nes įstatymų leidybos vadovas negali būti ir vykdomosios valdžios vadovas.
„Seimo pirmininkas yra įstatymų leidybos institucijos vadovas, o prezidentas – vykdomosios valdžios vadovas“, – pažymėjo K. Bobelis.
Tuo metu tuometinis Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis teigė, kad JAV, iš kurių pavyzdį ėmė K. Bobelis, prezidento ir viceprezidento pareigybės nėra visiškai atsietos.
„Net imant ir amerikietišką modelį, kurį turbūt turi galvoje dr. K. Bobelis, ten irgi nėra visai taip vienareikšmiškai, nes viceprezidentas yra Senato vadovas“, – TV3 žinioms prieš 20 metų sakė V. Landsbergis.
Dr. K. Bobelis apie viceprezidento pareigybę tvirtino kalbėjęsis su tuometiniu šalies prezidentu Valdu Adamkumi.
„Aš supratau, kad jis pilnai iš principo pritaria tam dalykui“, – teigė dr. K. Bobelis.
Tuometinės prezidento atstovės spaudai Violetos Gaižauskaitės teigimu, V. Adamkus šio klausimo giliai nagrinėjęs nėra, o pagal dabar galiojančią Konstituciją viceprezidento institucija nenumatoma.
„Tai būtų labai esminis pakeitimas ir reikalingas gilesnių diskusijų“, – kalbėjo V. Gaižauskaitė.
Atsarginis prezidentas
Nors a. a. dr. K. Bobelis, teikdamas tokį pasiūlymą, greičiausiai rėmėsi būtent JAV pavyzdžiu, verta pastebėti, kad JAV viceprezidentas turi nedaug galių. Pagrindinė šios pareigybės funkcija – perimti prezidento postą prezidentui mirus ar atsistatydinus. Per visą JAV istoriją devyni viceprezidentai tokiu būdu tapo prezidentais.
Taip pat viceprezidentas vadovauja JAV Senatui ir, esant visiškai lygiam balsavimui Senate, gali turėti lemiamą balsą sprendimo priėmimui.
„Amerikoje viceprezidentas nėra ta figūra, kuri užima pačią reikšmingiausią poziciją. Kartais netgi sakoma, kad jis yra atsarginis prezidentas, jeigu pagrindiniam prezidentui kas nors nutiktų. Kaip mes matome, istorijoje taip yra nutikę ne vieną kartą“, – pažymi Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala.
Tiesa, kaip tv3.lt kalbėjo L. Kojala, viceprezidento galia taip pat priklauso ir nuo konkretaus asmens.
„Džordžo Bušo jaunesniojo laikais Dikas Čeinis buvo be galo įtakingas ir visi tą žinojo, tai buvo viceprezidentas, aplink kurį buvo sutelkta tikrai daug realios politinės galios. Donaldo Trumpo laikais dabartinis viceprezidentas Maiklas Pensas tikrai nepanašus į tą, kuris priiminėtų svarbiausius sprendimus ir atliktų labai reikšmingą vaidmenį. Vėlgi, tai varijuoja ir pati institucija gana lanksti ir priklauso nuo konkretaus asmens“, – teigė RESC direktorius.
Lietuvai naudos neatneštų
Vis tik vargu, ar Lietuvoje, kur pagrindines šalies valdymo funkcijas atlieka ne tik prezidentas, bet ir premjeras, ir Seimo pirmininkas, viceprezidento institucija turėtų naudos.
„JAV prezidentas yra vykdomosios valdžios galva, t. y. nėra premjero institucijos, prezidentas diriguoja administracijai ir atlieka kartu ir ministro pirmininko, ir prezidento funkcijas. Lietuvoje, kuri vis tik yra parlamentinė valstybė su tam tikrais prezidentizmo bruožais, ko gero, dar vienas asmuo vykdomojoje valdžioje neturėtų realios prasmės ir būtų labai nepapildantis mūsų dabartinės politinės sistemos“, – svarstė L. Kojala.
Jam antrina ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius, pabrėžiantis, kad, kol Lietuvoje turime ir prezidentą, ir Vyriausybę, viceprezidento institucija būtų perteklinė.
„Jam konstituciškai apibrėžti funkcijas būtų labai sudėtinga. Viceprezidentas nėra tiktai prezidento pavaduotojas. Jis turi turėti tam tikrą autonomišką vaidmenį politinėje sistemoje. Manau, kad tol, kol nėra klausimo apie valdymo sistemos pakeitimą Lietuvoje, tai viceprezidento institucijos klausimas irgi negali būti politikos darbotvarkėje“, – tv3.lt kalbėjo A. Krupavičius.
Profesoriaus teigimu, jei Lietuva užsimanytų kurti viceprezidento pareigybę, šaltyje tektų keisti valdymo sistemą iš parlamentinės-prezidentinės į prezidentinę.
„Parlamentinės-prezidentinės respublikos tokios pareigybės neturi. Pavyzdžiui, pažiūrėkime į Prancūziją, kur yra vadinamojo mišraus valdymo būdo pavyzdys, klasikinis variantas, o jokia viceprezidento pareigybė neegzistuoja“, – pažymėjo A. Krupavičius.
Sumanymą keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją turi teisę pateikti Seimui ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkėjų.
