Netrukus Žemę gali pasiekti pirmieji keliautojai laiku, atvykę iš ateities.
Viso pasaulio fizikai nekantriai laukia, kada bus paleistas Didysis hadronų kolaideris (angl. Large Hadron Collider, LHC) – 4,65 mlrd. svarų sterlingų kainavęs galingiausias istorijoje dalelių greitintuvas (nuotraukoje), rašo britų dienraštis „The Telegraph“. Tikimasi, kad šis įrenginys suteiks naujų žinių apie daleles ir kosmose veikiančias jėgas, o taip pat leis atkurti sąlygas, panašias į tas, kurios susidarė netrukus po Visatą sukūrusio Didžiojo sprogimo.
Pasak dienraščio, Maskvos V. Steklovo matematikos instituto profesorė Irina Arefjeva ir fizikos - matematikos mokslų daktaras Igoris Volovičius mano, kad didelio masto eksperimentas netoli Ženevos esančiame Europos branduolinių tyrimų centre (CERN) gali baigtis pirmosios pasaulyje laiko mašinos sukūrimu, praneša žurnalas „New Scientist“.
Vasaros pradžioje planuojamas kolaiderio paleidimas gali tapti istorine gaire, nes keliauti laiku – jei tai iš viso įmanoma – galima tik į praeitį, skaičiuojant nuo pirmosios laiko mašinos sukūrimo, teigia dienraštis. Taigi, 2008 metai gali tapti „nuliniais“ kelionių laiku metais, tvirtina mokslininkai.
Idėja apie keliones laiku kilo po to, kai Alberto Einsteino kolega Kurtas Gödelis, pasirėmęs reliatyvumo teorija, įrodė principinę persikėlimo į praeitį galimybę, rašo „The Telegraph“.
Po jo hipotezės iškėlimo 1949 m. žymūs fizikai dažnai bandė paneigti šią idėją, nes kelionės laiku prieštarauja priežastingumo principui ir kelia paradoksų atsiradimo pavojų: keliautojas laiku gali grįžti į praeitį ir nužudyti savo senelį, tačiau tokiu atveju išeitų, kad jis pats nebūtų galėjęs gimti.
Tarp kitko, praėjo 60 metų, o fundamentalių prieštaravimų, kodėl keliautojai laiku negalėtų palikti istorikus be darbo, vis dar nėra, pastebi dienraštis.
Pasak Rusijos mokslininkų, kai LHC energija bus sukoncentruota į subatominę dalelę (trilijoną kartų mažesnę už uodą), Visatos „audinys“, kurį mokslininkai vadina erdvėlaikiu (angl. spacetime), gali pasikeisti. Žemės gravitacija silpnai teiškreipia erdvėlaikį, o LHC gali iškreipti laiką taip, kad jis išsilenkęs uždarys ratą. Panašų reiškinį fizikai vadina uždarąja laiko kreive, kuri, bent jau teoriškai, leidžia grįžti į praeitį.
Ši schema artima teorijai, sukurtai dar 1988 m., rašo „The Telegraph“. Tada profesorius Kipas Thorne‘as su kolegomis iš Kalifornijos technologijos instituto Pasadenoje (JAV) pademonstravo, kad erdvės ir laiko tuneliai – vadinamosios kirmgraužos – gali atverti kelią kelionėms laiku. Šią teoriją išpopuliarino Carlo Sagano romanas „Kontaktas“, pagal kurį vėliau buvo sukurtas kino filmas.
Profesorė Arefjeva ir daktaras Volovičius mano, kad LHC pajėgtų sukurti „kirmgraužas“ ir taip užtikrintų kelionių laiku galimybę. „Mes supratome, kad uždarosios laiko kreivės ir „kirmgraužos“ gali susidaryti susidūrus dalelėms“, - aiškina profesorė Arefjeva.
Vis dėlto iki atsirandant Daktaro Who (to paties pavadinimo BBC transliuoto mokslinio fantastinio serialo pagrindinis veikėjas – red.) pasekėjams teks įveikti ne vieną kliūtį, pastebi dienraštis. Viena iš jų – faktas, kad per mažąsias „kirmgraužas“ galės „pralįsti“ tik subatominės dalelės.
Tyrėjai dienraščiui tvirtino, kad mintis apie tai, jog subatominių dalelių kelionės laiku LHC gali atverti duris laiko mašina norintiems pasinaudoti žmonėms – „sudėtingas ir įdomus klausimas“. Pasak mokslininkų, ir šios, ir daugelis kitų problemų reikalauja tolimesnių tyrimų.
Ko gero daugiausia, ko galime tikėtis – tai, kad LHC pademonstruos „kirmgraužų“egzistavimo požymius, sako daktaras Volovičius. Jei dalis susidūrimo energijos LHC pradings, tai gali būti paaiškinta tuo, kad susidarė dalelės, per „kirmgraužas“ iškeliavusios laiku.
Vienas „kirmgraužų“ koncepcijos keblumų – bandymas atrasti egzotišką jėgą, galinčią išlaikyti jas atviras, kad būtų įmanomos kelionės laiku. Tamsioji energija – paslaptinga antigravitacinė jėga, kuri, kaip manoma, veikia Visatoje, mokslininkų manymu gali pasirodyti esanti būtent tas veiksnys, kuris leidžia išlaikyti „kirmgraužas“ pravertas. Taip bent jau mano vienos šios fantomine vadinamos energijos teorijos šalininkai.
Jei dalelių susidūrimas kartu su fantomine energija leis šiemet Ženevoje sukurti „kirmgraužą“, gali būti, kad ateities civilizacijos apie tai sužinos iš istorijos vadovėlių, apskaičiuos šį momentą ir, pasinaudojusios ateities technologijomis, atvyks pas mus su vizitu, rašo „Telegraph“.
„Stebėjimų duomenys kol kas neatmeta galimybės, kad egzistuoja fantominė energija, - aiškina Niu Hempšyro valstijos Dartmoutho koledžo fizikas Robertas Caldwellas. – O apie Arefjevos ir Volovičiaus paistalus, neva LHC leis sukurti laiko mašiną, galiu pasakyti tik tiek – tpfu!“
Profesorius Davidas Deutschas iš Oksfordo universiteto, vienas žymiausių mokslininkų, pripažįstančių, kad kelionės laiku yra įmanomos, dienraščiui sakė: „Tai hipotetiški svarstymai, tačiau prikibti prie jų iš esmės neįmanoma. Nepaisant to aš esu tos nuomonės, kad šis mechanizmas, tai yra, būdas susisiekti su ateitimi, dėl visos eilės priežasčių nesuveiks, net jei pasirodys, kad jų spėlionės yra teisingos“.
Daktaras Brianas Coxas iš Mančesterio universiteto priduria: „Milijardų kosminių spindulių, kurie pasiekdavo Žemės atmosferą per 5 milijardus metų, energija pranoksta tą, kurią gali sukurti LHC. Pagal jų logiką keliautojai laiku jau turėjo būti čia. Jeigu susidarys tos „kirmgraužos“, prižadu suvalgyti savo kepurę, kurią man padovanojo gimimo dienos proga dar iki to laiko, kai aš ją gavau!”
