Šiandien, kovo 13 dieną, visame pasaulyje, Lietuvoje - taip pat, organizuojami masiniu tapusio judėjimo „Zeitgeist“ („Laiko dvasia“) susitikimai. Tūkstančiai žmonių šią dieną ieškos būdų, kaip pradėti gyventi savo, o ne bankų, religijų bei aplinkos primestus gyvenimus.
Šis judėjimas gimė 2007 metais, kai internetu pradėjo plisti režisieriaus Peterio Josepho dokumentinis filmas „Zeitgeist“.
Skandalinga kino juosta, sulaukusi milijonų žiūrovų dėmesio, iki šiol vertinama dviprasmiškai. Vieni paviešintą informaciją laiko eiline sąmokslo teorija, kurią sukūrė „pasaulio galingieji“, valdantys žmoniją, kiti - dovana, atskleidžiančia technologijas, kurių pagalba tie galingieji manipuliuoja žmonių sąmone.
Tai, jog pasaulyje daugėja šio filmo ir jo skleidžiamų idėjų pasekėjų, įrodo ir dienraštį „Vakarų ekspresas“ pasiekęs laiškas iš Londono.
Laiško autorius, į užsienį emigravęs klaipėdietis Marius, kreipiasi į žiniasklaidą prašydamas, kad ši imtųsi misijos „didinti žmonių sąmoningumą“ ir parodyti esą tikruosius religijos, bankų, valdžios struktūrų tikslus - laikyti žmoniją savanoriškoje vergijoje.
Praregėjo emigracijoje
„Londone bendrauju ir mezgu naujus ryšius su žmonėmis, kurie susiję su įvairiomis organizacijomis, bandančiomis didinti žmonių sąmoningumą, besistengiančiomis išaiškinti, kas iš tikrųjų mus supa ir kas mūsų laukia. Mes kariaujam, teršiam gamtą, pjaunam vienas kitą. Viskas tik dėl pinigų. Religijos, „teroristai“, ekonominės krizės - tik propaganda,su kurios pagalba mumis visais manipuliuojama. Mes esame pardavinėjami kaip prekės, tačiau, užuot kovoję, remiame visa tai, melsdamiesi niekada neegzistavusiems dievams ir kovodami jų vardan. Mūsų gyvenimo variklis - pinigai, mes skęstam skolose, mele ir vergovėje, ir nieko nedarome... Mūsų dabarčiai remti yra naudojami alkstantys milijardai žmonių, skolose skęstantys „demokratijos piliečiai“, karai „prieš terorizmą“, - tokio turinio laiškas iš Londono pasiekė redakciją.
Šiame „Zeitgeist“ judėjimo tinklalapyje į „z“ dienos susirinkimus kovo 13-ąją galėjo registruotis beveik visų pasaulio šalių piliečiai.
Klausiamas, kaip siūlo kovoti su ydinga sistema, jo autorius tikina, kad pradžiai pakanka vien žinojimo, kaip šiandien sukasi pasaulis. Maždaug taip mano ir kovo 13 dieną Vilniuje „z“ dienos susitikimą organizuojantis Maksimas Komarovas.
„Susitikimo Vilniuje tikslas - pabudinti iš gilaus sapno dar daugiau lietuvių. Atėjo laikas pradėti mąstyti, o ne egzistuoti tarsi daržovėms. Kiekvienas turi pradėti nuo savęs. Ką ir kaip daryti, atsakymų ieškosime susitikime. Vienas iš planų - į lietuvių kalbą išversti filmą „Zeitgeist“. Jei tai padarysime, kreipsimės į šalies televizijas, kad šios sutiktų jį rodyti, jei ne - yra neribotos interneto galimybės“, - sakė Maksimas.
M. Komarovo teigimu, į „Laiko dvasios“ pasekėjų susitikimą Vilniuje užsiregistravo per 30 skirtingų išsilavinimų ir profesijų žmonių. Šią dieną pažymės ir lietuviško interneto tinklalapio zeitgeist.lt nariai, kurių Lietuvoje - daugiau nei 500.
Po filmo - kritinis lūžis
Vienas iš tinklalapio administratorių Jogaila Vaitiekaitis tikino, jog po P. Josepho kino filmo peržiūros jo gyvenime įvyko kritinis lūžis.
„Aš mečiau rūkyti, iki minimumo sumažinau svaigalų vartojimą, pradėjau sveikai maitintis, sportuoti ir pan. Ko gero, didžiausias filmo nuopelnas yra tas, jog pradėjau abejoti sistema. Anksčiau man išvis nekildavo klausimų, kaip ir kas veikia. „Zeitgeist“ paprastai ir aiškiai parodė, jog ten, kur karaliauja pinigai, daugiau nebegalioja jokie kiti principai. Visa vartojimo sistemos esmė yra dar daugiau vartoti. „Veneros“ projekto autorius Džekas Fresko labai taikliai pasakė, jog mes gyvename pseudodemokratijoje, tai yra esame laisvi tik tiek, kiek tai leidžia mūsų finansai“, - dėstė savo nuomonę J. Vaitiekaitis.
Po abiejų filmo „Zeitgeist“ dalių Jogaila teigė įsitikinęs, jog žmonės būna tokie, kokius juos suformuoja aplinka.
„Nėra nei gerų, nei blogų žmonių, yra tik netinkama aplinka. Suvokiau, kokia neveiksminga yra ta santvarka, kurioje dabar gyvename. Jeigu į situaciją žiūrėsime analitiškai, tai pastebėsime, jog keliolika žmonių kontroliuoja daugumą pasaulio resursų. O dauguma likusių žmonių neturi pakankamai pinigų, kad nusipirktų pačių reikalingiausių prekių. Visa tai tampa dar sudėtingiau, kai reklamos industrija tave įtikina, jog tu trokšti vis daugiau ir daugiau daiktų“, - vardijo pokalbininkas.
J. Vaitiekaitis prisipažino, esą „Zeitgeist“ jam atvėrė akis.
„Tapau geresniu, sveikesniu ir sąmoningesniu žmogumi. Pamačiau daug blogio, kurį anksčiau laikiau norma, bet kartu filmas davė vilties, jog gali būti kitaip. Tikiu, kad informaciją apie tai, kaip iš tiesų sukasi dabartinis pasaulis, verta platinti ne tik internetu, bet reikia dėstyti ir mokyklose“, - įsitikinęs J. Vaitiekaitis.
Įkūrė svetainę
„Zeitgeist“ judėjimo Lietuvoje pradininku būtų galima laikyti ir tinklalapio zeitgeist.lt įkūrėją Andrių Virbičianską.
Iš pradžių labai skeptiškai vertinęs skandalingą P. Josepho filmą, Andrius pakeitė savo nuomonę susipažinęs su antrąja jo dalimi „Zeitgeist Addendum“.
„Pirmasis filmas įspūdžio nepadarė. Ypač dėl to, kad buvo vardijamos tik problemos ir nepateikiama jokių alternatyvų. Tačiau su antrosios dalies pasirodymu požiūris kardinaliai pasikeitė. Jau kitą dieną pradėjau kurti svetainę, kurioje norėjau perteikti „Zeitgeist“ ir panašias idėjas. Pradžioje net nebuvo minties apie judėjimą, bet greitai žmonės pradėjo plaukti į svetainę ir netrukus pabandžiau juos suburti į grupes. Tai vyko vangiai. Iki šiol nėra normalaus, organizuoto judėjimo. Žmonės nenori patys pradėti veikti. Vis laukia nurodymų, pagalbos, postūmio. Mano nuomone, šis pasyvumas kertasi su esmine „Zeitgeist“ idėja, kad nereikia vadovų ir nereikia lyderių. Kiekvienas žmogus turi pats tapti lyderiu“, - pasakojo A. Virbičianskas.
„Laiko dvasios“ skeptikams Andrius sako, jog nebūtina skubėti iškart visko keisti.
„Pradėkime nuo savęs. Svarbiausia, pradėti atsirinkti informaciją nuo masiškai pumpuojamo blefo. Kaip gyventi? Iš esmės reikia tiesiog pradėti gyventi, o ne būti vegetuojančia daržove. Akis atveriančios žinios nėra pasaulio pabaiga. Šeimoms, įklimpusioms į paskolas, realių išeičių nėra. Bankai smaugia. Juk nepaimsi ir nebemokėsi. Bet tiems, kurie neturi paskolų, - vengti jų kaip tik įmanoma. „Zeitgeist“ nėra stebuklas. Panaši informacija internete sklando jau seniai. Tačiau būtent šis dokumentinis filmas paskatina domėtis plačiau. Internete yra gausybė informacijos. Filmai „Zeitgeist“ - tik ledkalnio viršūnė“, - įsitikinęs pokalbininkas.
Tai, kas sukrėtė daugumą žmonių, Andriaus gyvensenai didžiulių permainų neatnešė. Žinios, anot jo, tiesiog praplėtė akiratį. Jis tapo šiek tiek žinomesnis, nes apie propaguojamas idėjas yra kviečiamas kalbėti į radijo laidas, bendrauja su tais, kurie ieško atsakymų, kaip vaduotis iš vartotojiško pasaulio gniaužtų.
Komentaras
„Išeitis - siauroji bankininkystė“
Raimondas KUODIS, ekonomistas, bankininkystės ir finansų specialistas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius
Tame sąmokslų teorijos filme mokslo nedaug, tačiau daug emocijų. Filmo kūrėjai „atranda“ pinigų multiplikavimo principą, kuris egzistuoja jau kelis šimtus metų.
Filme bankai kaltinami dėl visų įmanomų krizių. Ta tema esu parašęs komentarą, kaip visiems laikams jų atsikratyti.
Kodėl bankų priežiūra neužkerta kelio krizėms? Tokia priežiūra dažnai yra „katės ir pelės“ žaidimas - vieni gaudo, kiti bėga.
Yra keturios pagrindinės to priežastys. Pirma, bankininkai turi stiprias asmenines paskatas prisiimti didesnę nei visuomenės požiūriu būtų optimalu riziką, tarsi ant žaidimų ruletės stalo „statytų“ indėlininkų pinigus. Ar yra atsakingų bankininkų? Yra, bet ar daug?
Antra, reguliuotojai, turintys prižiūrėti, kad asmeniniai trumpalaikiai bankininkų interesai nekeltų grėsmės šalies finansų ir ekonomikos stabilumui, pasmerkti „vilktis uodegoje“ - bankai visada stengsis apeiti reguliavimo normas, šiam tikslui kurs naujas, sudėtingas finansines priemones, panaudos visas įmanomas teisines spragas.
Trečia, finansų institucijos tokios sudėtingos, kad ne tik reguliuotojai, bet ir jų akcininkai turbūt nesupranta, kaip jos veikia. Pavyzdžiui, vienas didžiausių pasaulio bankų „Deutsche Bank“ yra ekonominis vienetas, susidedantis iš beveik 2 000 juridinių vienetų.
Ketvirta, o kas prižiūrės pačius prižiūrėtojus, kad šie tarnautų visuomenės, o ne prižiūrimųjų interesams? Sakote, parlamentas? Neužmirškime lobistų veiklos. Užuot pabrukę uodegas, jie net ir šiuo metu spaudžia parlamentą nepriimti bankų elgseną rimčiau suvaržančių teisės aktų.
Lobistai vis drąsiau teisina net visuomenes šokiravusias daugiamilijardines premijas bankininkams, kurių bankus ką tik nuo mirties milžiniškomis finansinėmis injekcijomis išgelbėjo mokesčių mokėtojai...
Vienas būdų išeiti iš šio nuolatinių krizių rato - mėginti sutvarkyti bankininkų paskatas.
Kai kurie žinomi ekonomistai siūlo radikalų sprendimą - bankai turi tapti vadinamaisiais ribotos paskirties bankais. Kas tai yra? Mes bankuose laikome dviejų tipų indėlius - einamuosius, skirtus atsiskaityti, ir taupomuosius. Kaip buvo minėta, bankai abiejų tipų indėlius paverčia ilgalaikėmis paskolomis. Ribotos paskirties bankai nebegalėtų einamųjų indėlių naudoti paskoloms, o indėlininkai visada žinotų, kad jų einamieji indėliai ir yra banko sąskaitoje. Todėl ir nebijotų, kad juos skolindami praloš bankininkai. Iš ko gyventų bankas? Bankas veiklos išlaidas padengtų kaip ir dabar - imdamas komisinius už sąskaitų tvarkymą ir pinigų pervedimus.
Ši idėja nėra nauja - ją, tuo metu vadintą siaurąja bankininkyste, XX a. ketvirtame dešimtmetyje propagavo vieni žymiausių to meto ekonomistų Irvingas Fisheris, Frankas Knightas ir Henry Simonsas.
Visuomenė nori saugių, skaidrių finansų sistemų, kurios nežlugtų, nes dabartinės gelbėjimo kainos nežmoniškai didelės.Siaurosios bankininkystės sistema būtų iš esmės „nelūžtanti“, nes ne bankai investuotų į finansinį turtą, be indėlininkų sutikimo rizikuodami jų pinigais, o patys žmonės. Nebereikėtų indėlių draudimo sistemų ir sudėtingo bankų kapitalo pakankamumo užtikrinimo mechanizmo, kurį bankai vis tiek linkę „apeiti“, nebeliktų akis draskančių bankininkų kompensacijų. Žinoma, tokiai reformai yra ir bus priešinamasi.
Dabartinė tvarka, kai bankininkai, smarkiai rizikuodami ir turėdami didelį finansinį svertą, gali uždirbti labai daug, o kai reikalai tampa prasti, juos gelbėja mokesčių mokėtojai, labai patraukli. Pavyzdžiui, pastarojo nekilnojamojo turto burbulo metais JAV finansų sektoriaus pelnas sudarė trečdalį viso šalyje uždirbto pelno. Todėl greičiausiai politikai apsiribos finansininkų pabarimu ir kitomis švelniomis „reformomis“. Ir taip iki kitos krizės, kai vėl bus prisimintos tokios senos idėjos kaip siauroji bankininkystė...
„Linkiu surasti aukso vidurį“
Violeta LIAUGMINIENĖ, astrologė
Kaip ir daugumai mačiusių šį filmą, man pateikta informacija apie religiją, astrologiją ir bankų sistemą paliko stiprų įspūdį. Tiesa, filmo autorius, pagrindu pasirinkęs tik vieną, krikščioniškąją, religiją, muša „į vienus vartus“.
Pastebėjau, kad minimos datos neatitinka tiesos, o pati tiesa yra „pritempta“ prie autoriui reikalingų faktų. Bet jei kalbėti apie viską iš astrologinės pusės, tuomet galiu pasakyti, jog pati žiūrėjau ir nagrinėjau buvusio JAV prezidento D. Bušo gimimo dienos, bokštų dvynių susprogdinimo datas ir įsitikinau, jog nuo žmonių apie tai buvo labai daug nuslėpta.
Astrologija kalba apie tai, jog bokštų dvynių atakos nereikėtų sieti su teroristais, tai buvo padaryta pačių įtakingiausių amerikiečių užsakymu.
Filmas mus pasiekė internetu. Jis patvirtino tai, apie ką aš pati kalbėjau daug anksčiau. Gyvename pasaulyje, kuriame yra daug melo. Valdžios ir banko struktūroms nerūpi žmogus, tik pinigai. Kita vertus, neverta nieko dėl to kaltinti. Tiesiog negyvenkime su vergo sąmone. Daug žmonių, patekę į bėdą, pradeda ieškoti kaltų, bet užmiršta save. O juk pradėti reikia tik nuo savęs. Jausti atsakomybę pirmiausia už savo gyvenimą, ieškoti būties prasmės, nepasitikėti nei viena religija, nei partija, nei struktūra, nei masinės informacijos priemonėmis.
Kaip gyventi patyrus vartojimo krizę, negalima atsakyti vienu sakiniu. Pavyzdžiui, man ir anksčiau, ir dabar kyla daug egzistencinių klausimų, todėl atsakymų į juos pradėjau anksti ieškoti. Padėjo astrologijos filosofija, kelionė į Indiją. Atsiriboti nuo materialaus pasaulio neįmanoma, todėl kiekvienam siūlau surasti aukso vidurį.
Faktai
Manoma, kad filmai „Zeitgeist“ ir „Zeitgeist: Addendum“ buvo peržiūrėti apie 300 mln. kartų.
Oficialiame „Zeitgeist movement“ puslapyje yra užsiregistravę per 2400 lietuvių. Tačiau mačiusiųjų ir galimai palaikančių „Zeitgeist“ idėjas Lietuvoje yra daugiau.
Šis filmas, kurio neišdrįso rodyti dauguma pasaulio kino teatrų, žiūrovus dažniausiai pasiekė ir pasiekia internetu. Tiesa, „Zeitgeist“, kuriame, pavyzdžiui, JAV valdžia yra atvirai kaltinama užsakiusi Rugsėjo 11-osios sprogdinimus, rodė oficiali Rusijos televizija.
Filmas buvo išverstas į arabų, bulgarų, kinų, čekų, olandų, anglų, suomių, prancūzų, vokiečių, graikų, hebrajų, vengrų, italų, japonų, norvegų, lenkų, portugalų, rumunų, rusų, serbų, slovakų, slovėnų, ispanų, ir švedų kalbas.
Kodėl visame pasaulyje būtent kovo 13 dieną organizuojama „z“ diena, - atsakymo niekas nežino. Manoma, kad prieš keletą metų tokia diena JAV buvo surengta atsitiktinai. O po jos susitikimų datos nutarta nekeisti.
Informacija
„ZeitGeist“ judėjimo narių pasiūlymai, kaip keisti gyvenseną
- Turite banke sąskaitą? Panaikinkite.
- Naudojatės kreditine ar debetine kortele? Nustokite.
- Turite automobilį? Naudokite rečiau, pakeiskite į naudojantį mažiau kuro arba dar geriau - įsigykite tokį, kuris naudoja alternatyvius energijos šaltinius.
- Niekada nestokite ir neleiskite niekam iš pažįstamų stoti į armiją. Venkite šios institucijos. Atminkite, nėra gero karo ir blogos taikos.
- Nustokite pasikliauti labiausiai paplitusiais informacijos šaltiniais. Daugumoje jų informaciją pateikiama jau nufiltruota.
- Aktyviai naudokitės internetu, gilinkitės į pateiktą informaciją.
- Skleiskite informaciją kaip galima plačiau. Pasakokite šeimos nariams, draugams.
- Organizuokite susirinkimus savo mieste, mokyklose ar universitetuose.
- Siūlykite savo veiksmų planus.
- Keiskite savo mąstymą. Nustokite remtis kitais, nustokite tikėtis, kad už jus kažkas padarys. Vienintelis šansas mums pasiekti geresnį rytojų - tai mūsų mąstysenos pakeitimas. Teisingiau, jos įjungimas. Nebūkite daržovėmis, būkite žmonėmis!
