„Aš niekur negirdžiu išsilakstymo nuotaikų“, – šeštadienį per partijos tarybos posėdį Vilniuje pareiškė jis. E. Gentvilo duomenimis, po rugsėjo 22-osios, kai teisėsauga Liberalų sąjūdžiui pateikė įtarimus dėl prekybos poveikiu ir kyšininkavimo, partiją paliko 93 žmonės.
Laikinasis partijos lyderis svarstė, kad jų išėjimo priežastis greičiausiai susijusi ne tik su įtarimais partijai. „Gali atrodyti daug per šešias savaites, per savaitę – po 15,5 žmogaus. Pažiūrėkime (kas buvo – BNS) praėjusiais metais po Eligijaus Masiulio katastrofos, po gegužės 12 dienos. Per metus iš partijos išstojo 500 žmonių, bet 517 įstojo. (...) Nematau supasavimo nuotaikų“, – dėstė E. Gentvilas.
Šeštadienį Liberalų sąjūdis svarsto tolesnius partijos veiklos scenarijus. Iškelta siūlymų steigti naują liberalią partiją. E. Gentvilas šią idėją kritikavo, teigdamas, kad dėl turimų skolų bankui nepavyktų likviduoti Liberalų sąjūdžio, todėl būtų tik sukurtas naujas konkurentas sau.
„Jeigu kuriama kokia nors kita nauja partija, kas atsitinka su Liberalų sąjūdžiu? Juridinis asmuo lieka su skolomis, kurios po pusės metų tampa pajamomis. Naujai sukurta partija sėdi be nieko. Šita likusi partijos dalis lieka konkuruojanti jėga tai partijai, kurią bandytume sukurti kaip naują partiją. Nesuprantu šito algoritmo, kadangi likviduoti šitos partijos mes negalime, nes dar turime įsiskolinimų kredito įstaigoms“, – svarstė E. Gentvilas.
„Atsirastų dvi partijos, kurios anksčiau ar vėliau suremtų ragais ir konkuruotų. Todėl mano pasisakymas yra už Liberalų sąjūdžio išsaugojimą“, – kalbėjo jis.
Ragina žengti į priekį
E. Gentvilas ragino atlaikyti dabartinę „reputacijos problemą“ ir eiti į priekį. „Reputacijos problemos ištiko mus kaip partiją, kiekvieną iš mūsų, nors nė vienas iš mūsų nesame kaltas, bet turbūt turime turėti vyriškumo, nepaisant to, ar esame vyrai, ar moterys, nuryti seiles, nuryti nuoskaudas ir atidirbti šioje situacijoje“, – teigė laikinasis partijos lyderis.
Gruodžio 9 dieną bus rengiamas Liberalų sąjūdžio suvažiavimas, jis rinks naują partijos vadovybę. Nors nuskambėjo raginimų organizuoti tiesioginius lyderio rinkimus arba atsiklausti visuomenės nuomonės, E. Gentvilas tvirtino, kad techniškai tai padaryti būtų sudėtinga.
„Turime mažai laiko ir mažai administracinių resursų“, – sakė jis. Kalbėdamas tarybos nariams jis pabrėžė, kad per pastaruosius metus Liberalų sąjūdis padarė daug skaidrindamas savo veiklą. Anot jo, nė vienas liberalas nebevadovauja jokiai viešajai įstaigai.
„Mes visada žinome, kad atsiras koks nors Gabrielius, kuris pasakys: o jūs dar nepakankamai atsinaujinote, nepakankamai išsivalėte. (...) Partija ėjo išsiskaidrinimo kryptimi, ir tik kokie nors gabrieliai gali to nematyti, nes jiems to nenaudinga matyti“, – sakė E. Gentvilas, turėdamas galvoje konservatorių lyderį Gabrielių Landsbergį ir jo požiūrį, kad liberalai nepadarė visko dėl partijos veiklos skaidrumo.
Be to, laikinasis partijos pirmininkas pranešė, kad įvedamas taupymo režimas. E. Gentvilas informavo penktadienį su banku pasirašęs kitą Seimo rinkimams imtos paskolos grąžinimo grafiką. Anot jo, finansinę padėtį praradus beveik 400 tūkst. eurų valstybės dotacijos turėtų pagerinti šį mėnesį laukiama gyventojų pajamų mokesčio 1 proc. auka.
„Spėliojame, kad tai galėtų būti 200 tūkst. eurų“, – teigė politikas. Be to, jis pranešė, kad su Vyriausiąja rinkimų komisija (VRK) bus tariamasi dėl galimybių liberalams aukoti partijai.
„Pasikonsultavę su VRK kiekviena proga sieksime naudos partijai. Prašysime aukoti tada, kai galima aukoti. Manau, vienas iš tokių tinkamų epizodų galėtų būti gruodį per partijos suvažiavimą suvažiavimo dalyvio mokestis“, – svarstė E. Gentvilas.
Prieš porą savaičių VRK šiurkščiu finansavimo įstatymo pažeidimu pripažino buvusio Liberalų sąjūdžio nario Šarūno Gustainio įsteigto Taikomosios politikos instituto surengtus mokymus. VRK šiuos per 45 tūkst. eurų kainavusius mokymus pripažino nepinigine auka. Įstatymai draudžia partijoms imti aukas iš juridinių asmenų.
Rinkimų komisija remdamasi savo anksčiau priimtu sprendimu dėl šiurkštaus įstatymo pažeidimo praėjusią savaitę Liberalų sąjūdžiui neskyrė pusmečio dotacijos iš biudžeto – apie 395 tūkst. eurų.
Rugsėjį Liberalų sąjūdžiui kaip juridiniam asmeniui pateikti įtarimai dėl prekybos poveikiu ir kyšininkavimo. Anot Specialiųjų tyrimų tarnybos, Liberalų sąjūdis gavo naudos per partijos pirmininko, 2012–2016 metų kadencijos Seimo nario Eligijaus Masiulio ir partijos valdybos nario, Seimo nario Š. Gustainio galbūt neteisėtą veiklą.
Įtariama, kad E. Masiulis, veikęs partijos naudai ir interesais, iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio už šiam koncernui palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą, savo ir partijos naudai priėmė 106 tūkst. eurų kyšį grynaisiais, taip pat kyšius nematerialia forma.
Taip pat įtariama, kad Š. Gustainis, veikęs partijos naudai ir interesais, iš R. Kurlianskio už koncernui naudingų politinių sprendimų priėmimą, savo ir partijos naudai priėmė 8700 eurų kyšį, užmaskuotą kaip paramą viešajai įstaigai, organizuojant politinės partijos narių mokymus.