Kasmet, kai paskutinį kovo sekmadienį tenka valanda į priekį pasukti laikrodžio rodykles, o paskutinį spalio sekmadienį – atgal, prasideda tos pačios aimanos. Gydytojai kalba apie „išbalansuotus organizmus" ir depresijas, tėvai – apie neišsimiegojusius vaikus, žemdirbiai – apie kankinamas karves.
Visi jau seniai sutaria, kad toks laiko kaitaliojimas nieko gero neduoda, bet tik šiemet nuspręsta, kad vien aimanomis nieko nepakeisi. Kovo 29–ąją Seimo sekretoriate įregistruoti net du nutarimų projektai, kurių esmė ta pati – Vyriausybei siūloma apsispręsti ir atsisakyti laiko kaitaliojimo. Vieną įregistravo parlamentaras Algimantas Dumbrava, kitą – 22 parlamentarų grupė.
Seimo narių grupės projekte siūloma Vyriausybei suformuoti Lietuvos siūlymą atsisakyti laiko keitimo pavasarį ir rudenį bei pateikti jį Europos Komisijai. Briuselio direktyvos dėl vasaros laiko galioja iki 2011 m. pabaigos, o Europos Komisija yra numačiusi, kad jos galiotų dar 5 metus. „Respublika" kalbino Seimo narius, paraginusius Vyriausybę derėtis dėl ES laiko kaitaliojimo direktyvos negaliojimo Lietuvoje.
Nutarimo projektą pasirašę parlamentarai pateikia tuos pačius motyvus: žmonėms nepatogu. Tačiau paklausti, ar rinkėjų labui derėtų nelaukti Europos Komisijos svarstymo ir padaryti taip, kaip nori Lietuvos žmonės, seimūnai ėmė kalbėti atsargiai.
Ekspromtu spręsti būtų per greitai. Geriau eiti nuosaikesniu keliu
Antanas MATULAS, konservatorius, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas:
– Kokie jūsų argumentai atsisakyti vasaros laiko?
– Absoliuti dauguma visuomenės to nori. Laiko kaitaliojimas daro nemažą psichologinį poveikį vaikams, paaugliams ir vyresniems. Mano manymu, ne tiek svarbu, koks tai laikas – vasaros ar žiemos, bet kaitalioti galbūt ir nereikia. Didelės ekonominės naudos nėra, bet psichologinę įtampą, kad ir trumpalaikę, tai sukelia. Ypač sunku kaimo vaikams, kurie yra vežiojami į mokyklas. Jeigu pamokos prasideda 8 valandą, jiems reikia keltis 6 valandą. Ta rytinė valanda vaikui nepaprastai daug reiškia. Mūsų blogėjančiame ir besinaikinančiame pasaulyje galbūt yra svarbiau psichologiniai sveikatos aspektai negu finansiniai.
– Jūs siūlote, kad Vyriausybė siūlymą atsisakyti vasaros laiko pateiktų Europos Komisijai, numačiusiai tik 2012 metais apibendrinti stebėjimų išvadas. Gal Seimo nariai galėtų įpareigoti Vyriausybę greičiau atsisakyti laiko kaitaliojimo?
– Galima. Bet mes pasirinkome truputį nuosaikesnį kelią, ne visai prieštaraujantį direktyvoms, nors galimas ir toks kelias, greitesnis, griežtesnis. Bet vis tiek reikalinga tam tikra analizė, visuomenės nuomonė, galbūt tam tikras visuomenės spaudimas. Kiek man teko kalbėti su sveikatos apsaugos ministru, premjeru, Finansų ministerijos atstovais, Seimo pirmininke, pasipriešinimo nekeisti nėra. Gal tiesiog trūksta sisteminių argumentų, nedidelės analizės ir tas sprendimas gali būti priimtas greičiau, negu mes siūlėme nuosaikesnį kelią. Visiškai sutinku, kad gali būti radikalesnis sprendimas.
– Sakote, reikia visuomenės spaudimo. Bet jeigu jūs, parlamentarai, matote, kad yra negerai, imkitės veiksmų.
– Sutinku. Galimas toks kelias. Bet kai kartais mes imamės iniciatyvos, žiniasklaida mus bara, kai nerodome iniciatyvos, irgi bara. Manau, reikia surasti vidurį. Mano nuomone, reikia tam tikros nedidelės analizės. Aš ruošiausi tą klausimą įtraukti į komitetą, pasikviesti įvairių sričių specialistų, daugiau medikų, ir suformuoti apibendrintą nuomonę. Bet nutarimas buvo parengtas anksčiau. Gal taip ekspromtu spręsti būtų per greitai. Gerai būtų paderinti su valstybėmis kaimynėmis, kad vienodai nuspręstų.
– Ar žmonių nuomonė ir sveikata neturėtų būti prioritetas?
– Sveikatos reikalų komitetas ne kartą siekė, kad, pavyzdžiui, priimant įstatymus būtų reikalaujama ne tik įvertinti projektą, kokią jis gali daryti įtaką korupcijai ar ekonomikai. Jau kiek metų siekiame, kad statute būtų įrašyta, jog svarstant įstatymų projektus reikia įvertinti galimas pasekmes visuomenės sveikatai.
– Kiek dar sukinėsime rodykles?
– Atlikus apklausas, sužinojus, kad didžioji dauguma visuomenės nenori kaitaliojimo, labai pasistengus, galima nutarimą priimti ir nuo rudens. Aš nemanau, kad neįmanoma.
Nėra ko laukti, savo gyvenimą pradėkime gyventi nuo bet kurios dienos
Vida Marija ČIGRIEJIENĖ, konservatorė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė:
– Ar nutarimo projektą, kad būtų atsisakyta vasaros laiko, pasirašėte dėl to, kad kiti pasirašė, ar turite savo svarių argumentų?
– Nenoriu, kad laikas būtų kaitaliojamas. Tai mane veikia neigiamai. Manau, ir kiti tą patį jaučia. Aš žiūriu iš mediko pozicijų, iš mokyklinukų. Kas čia per keitimas? Dabar jau kai kurios Europos šalys ir Rusija laiko nekaitalios. Man atrodo, kad ir pas mus metas tai padaryti. Seniai viskas aišku. Be reikalo, man atrodo, iš viso buvome įsivedę tą vasaros laiką. Buvome įpratę, jis buvo fiziologiškai pritaikytas.
– O kaip jus veikia kaitaliojimas?
– Kai reikia atsukti atgal, paskui pirmyn, aišku, kad tave veikia. Kai pasuki, keletą dienų būni kaip kvailas ir galvoji, ar tikrai toks laikas, ar ne.
– Europos Komisija vasaros laiko įvedimo tikslingumą žada svarstyti tik 2012 metais. Ar mes Lietuvoje, žinodami žmonių nuomones, negalėtume visko pasidaryti greičiau?
– Vis tiek pirmiausia jis turi patekti į Seimą, tada reikia padiskutuoti.
– Ar jūs balsuotumėte, kad vasaros laiko būtų atsisakyta anksčiau?
– Tai vidury metų ir įveskime, ko ten dar laukti. Tik nežinau, ar galima pagal įstatymus. Manau, kad galima. Juk čia ne finansiniai klausimai. Na, jeigu jau taip neįmanoma, Seimo nariai tam prieštaraus, tai darykime spalio mėnesį, nebesukime. Blogiausiu atveju taip.
Vertėtų mums savo norus su latviais ir estais paderinti
Vilija ALEKNAITĖ–ABRAMIKIENĖ, konservatorė, Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų narė:
– Kodėl, jūsų nuomone, mums tas laiko kaitaliojimas nereikalingas?
– Seniai apie tai galvojau. Apie poveikį sveikatai ir kokia iš to kaitaliojimo yra nauda. Manau, jeigu mūsų Seimas išreikš tokią valią, o aš manau, kad mes išreikšime, tai gal tada galėsime kreiptis į kitas Baltijos šalių vyriausybes. Man atrodo, kad tas vasaros laikas nieko neduoda, o vaikai – darželinukai ir moksleiviai – ypač kenčia.
– Ar mums taip labai svarbu, ką daro latviai ar estai?
– Ne, čia ne politinis dalykas. Čia toks daugiau, sakykime, koordinavimas. Iš tikrųjų būtų solidžiau, jeigu tą darbą mes pradėtume visi vienodai. Juk laikas mūsų toks pat. Žmogui geriausias toks laikas, kuris sutampa su saule, su geografine padėtimi. Šiuo požiūriu mes su laviais ir estais esame panašioje situacijoje. Manyčiau, kad verta paderinti. Ir nereiktų mums būti tokiems atskiriems. Nemanau, kad ten yra daug kitokių nuomonių. Žmonės visur pajuto, kad tas sukinėjimas nėra labai sveika. O kodėl mes negalėtume inicijuoti tokio pokalbio?
– Bet kai prasideda tokie pokalbiai ir derinimai, visa tai užtrunka.
– Čia būtų mūsų pačių kaprizas įsivesti. Norint eiti tvarkingu keliu, reikia taip padaryti, kad mums negaliotų tokie sprendimai. Ir todėl Baltijos šalių bendra pozicija būtų pats tas.
Jaunius POCIUS
