Viena iš šiemet įsigaliojusių valdymo reikalavimų grupių apibrėžia ūkinių gyvūnų sveikatingumą. Šių reikalavimų laikytis turi dalis Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonių dalyvių, taip pat gaunantys tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, perdirbti skirtas braškes ir avietes bei atskiras tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų.
Kartu su ūkinių gyvūnų sveikatingumu įsigalioja ir reikalavimai dėl maisto ir pašarų saugos bei augalų apsaugos produktų naudojimo. Visi naujieji reikalavimai galioja paramos gavėjams pagal KPP priemones „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „NATURA 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „NATURA 2000 išmokos“, „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir „Miškų aplinkosaugos išmokos“.
Informuoti apie ligą
Ūkinių gyvūnų sveikatingumui palaikyti numatoma, jog ūkinių gyvūnų laikytojas privalo nedelsdamas pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) apie galvijams, avims ir ožkoms pastebėtus galvos smegenų kempinligei būdingus požymius: baimingumą, agresyvumą, įtūžį, prislėgtą būklę, judesių koordinacijos nebuvimą, griuvimą, negalėjimą pasikelti, padidėjusį jautrumą garsui ir lietimui. Informuoti VMTV reikia ir apie galvijų, avių ir ožkų gaišimus, kai šie gyvūnai turėjo minėtų klinikinių požymių, o taip pat ir tada, kai gyvuliui pasireiškia ar įtariama snukio ir nagų liga, kiaulių vezikulinė liga, mėlynojo liežuvio liga, galvijų maras, smulkiųjų atrajotojų maras, epizootinė hemoraginė elnių liga, avių ir ožkų raupai, vezikulinis stomatitas, Tešeno liga, žvynelinės liga ar Rifto slėnio karštligė.
Nors Lietuvoje iki šiol nenustatyti aukščiau išvardintų ligų gyvūnams atvejai, laikantieji ūkinius gyvūnus vis tiek privalo laikytis Europos Sąjungos teisės aktais reglamentuotos kempinligės bei įpatingai pavojingų gyvūnų užkrečiamųjų ligų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisyklių .
Neregistruoti vaistai – išskirtiniu atveju
Ūkiniam gyvūnui susirgus, galima naudoti tik Veterinarinių vaistų registre įregistruotus veterinarinius vaistus. Išimtys taikomos tuo atveju, jei tam tikrai ligai (būklei) Lietuvos Respublikoje nėra registruoto veterinarinio vaisto maistiniams gyvūnams gydyti, tačiau tokiu atveju atsakomybę dėl šio vaisto vartojimo pasekmių prisiima privatus veterinarijos gydytojas.
Siekiantys gauti paramą taip pat turi pildyti Veterinarinės medicinos produktų ir vaistinių pašarų, įsigytų pagal veterinarijos gydytojų receptus ir sunaudotų produkcijos gyvūnams, apskaitos žurnalą. Jame turi būti nurodomas veterinarinės medicinos produktų ir vaistinių pašarų pavadinimas ir sunaudotas kiekis. Apskaitos žurnale pažymėti reikia ir produkcijai skirtus gyvūnus, kuriems panaudoti veterinarinės medicinos produktai ir vaistiniai pašarai. Vadovaujantis reikalavimais, reikia nurodyti ūkinio gyvūnų rūšį, lytį, amžių, identifikavimo numerį, panaudojimo tikslą, gydymo atveju – klinikinę diagnozę, gydymo laikotarpį, karencijos periodą. Karencija – tai laikotarpis nuo paskutinio veterinarinio vaisto naudojimo gyvūnams nurodytomis sąlygomis iki maisto produktų iš tokių gyvūnų gavimo.
Paskutinieji, bet ne mažiau svarbūs ir apribojimai taikomi gyvūninių produktų naudojimui gyvūnų šėrimui. Jie draudžia ūkiuose auginamus gyvūnus šerti perdirbtais gyvuliniais baltymais, kraujo ir kitais produktais. Tiesa, šis draudimas negalioja šeriant mėsėdžius kailinius žvėrelius, žuvis ir nenujunkytus atrajotojus šeriant žuvų miltais.
