Ritualinių paslaugų rinkoje verda ne mažiau arši kova nei kitose verslo srityse. Kova, kuri kartais peržengia visas žmoniškumo ribas. Tačiau labiausiai kenčia ne paslaugų teikėjai, o klientai. Žmonės, išgyvenantys artimųjų netektį ir patekę į dažnai nelabai suprantamų taisyklių ir susitarimų verpetą, rašo „Respublika“.
Ne pagarba, o pinigai
Būtent taip pasijuto vilniečių šeima, prieš kelias dienas netekusi motinos. Žmonės sako supratę, kad laidojimo paslaugų siūlytojams svarbiausia – ne deramai pasirūpinti velioniu, o „susirinkti“ kuo didesnį jų skaičių. Juk kiekvienas „vienetas“ – pinigai.
„Mama mirė reabilitacijos centre. Po policijos apsilankymo atvažiavo žmonės iš Olandų gatvės. Surašė palaikų pervežimo kortelę, turėjau parašyti, kad kūną kartu su pasu perduodu jiems“, – „Respublikai“ pasakojo velionės giminaitė.
Jai pasakyta: vežame kūną į Olandų gatvę (teritorinę lavoninę - red. past.), paskui vešime į Teismo medicinos institutą (TMI) S.Žukausko gatvėje. Tuomet artimieji leidosi į laidojimų namų paieškas. Pagal paslaugas, sąlygas ir kainas jiems labiausiai tiko įmonė „Nutrūkusi styga“.
Tačiau kai kitą dieną artimieji nuvyko į TMI, jie išgirdo: jokiai „Nutrūkusiai stygai“ kūno neatiduosime. Jį reikia vežti į Olandų gatvę, galėsite pasiimti iš ten. Nebent leistų patys lavoninės darbuotojai.
„Skambinu į Olandus ir sakau: turiu jūsų kortelę, kurioje pasirašiau. Bet juk neįgaliojau jūsų vežioti motinos kur panorėsite, nuo vienos įstaigos prie kitos. Kam reikia pervežimų, kai galima nuvežti iškart?“ – piktinosi vilnietė.
Kaip kokie varnai
Moteris pasakojo, kad galiausiai į TMI atvyko ir „Nutrūkusios stygos“ darbuotojai, ir žmonės iš Olandų gatvės. „Pati nemačiau, bet giminės pasakojo: įspūdis, kad supuolė varnai – kuris pirmesnis“, – kalbėjo vilnietė.
Visgi galiausiai, pasak jos, buvo atiduota „Nutrūkusios stygos“ darbuotojams.
Vilnietė minėjo, kad kitiems žmonėms, taip pat netekusiems artimojo, iškilo lygiai tokios pat problemos. Tik jų būta dar daugiau. „Mamos pasas kartu su kūnu buvo perduotas TMI. O tie žmonės, atvažiavę į institutą, sužinojo, kad jų giminaičio pasas liko Olandų gatvėje“, – stebėjosi moteris. Esą tik pagrasinus, kad bus kreiptasi į teisėsaugininkus, pasas buvo atvežtas.
Pašnekovė prisiminė: jau vėliau, aistroms nurimus, konfliktus stebėję TMI darbuotojai prasitarė: jau atsibodo klausytis žmonių kaltinimų. Nežinia, ar čia yra kokios sutartys, ar dar kas, bet ginčai kyla nuolatos.
Viskas vienoje vietoje
Ko gero, nemažai problemų kyla dėl to, kad žmonės nežino keleto įdomių faktų. Pirmasis: Olandų gatvėje veikianti Vilniaus teritorinė lavoninė įsikūrusi tose pačiose patalpose kaip ir UAB Vilniaus laidojimo rūmai.
Antrasis: Vilniaus teritorinę lavoninę administruoja viešoji įstaiga VIS LT. Ir trečiasis: VIS LT yra sudariusi kūnų transportavimo sutartį su Vilniaus laidojimo rūmais.
Sutartį su VIS LT yra pasirašęs ir TMI. Šios įstaigos direktoriaus pavaduotojas Romas Raudys „Respubliką“ informavo, kad mirusiųjų saugojimo funkcija institutui nepriskirta. Nuo praėjusių metų gruodžio, pavaduotojo teigimu, šias funkcijas „de facto“ ėmė vykdyti VIS LT.
Šiemet rugsėjį TMI ir VIS LT pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią mirusieji į TMI atvežami iš teritorinės lavoninės paskirtu laiku, o atlikus teismo medicinos tyrimą išvežami į teritorinę lavoninę.
„Mirusieji atiduodami VIS LT darbuotojams tik pateikus artimųjų rašytinį įgaliojimą juos atsiimti ir medicininį mirties liudijimą. Jeigu tokio įgaliojimo nėra, mirusieji atiduodami artimiesiems ar jų įgaliotiems asmenims“, – raštu informavo R.Raudys. Ir patikino, kad su Vilniaus laidojimo rūmais TMI nėra pasirašęs jokių sutarčių.
Kas nuveža, tas ir parsiveža
Keista, tačiau Vilniaus laidojimų rūmų direktoriaus asistentė Daiva Janavičienė žinojo apie aprašomą konfliktą.
„Buvo iškviesta policija, o policija informavo mus. Mes pasirašome dokumentą ir esame įpareigoti. Mes vežame skrosti, nes tokia buvo policijos užduotis. Kadangi buvo iškelta byla. Velionės artimieji pasirašė įgaliojimą, kad esame įgalioti paimti mirties liudijimą ir pasirašyti visus su tuo susijusius dokumentus“, – pasakojo ji.
D.Janavičienė sakė: „Jei mes kūną nuvežėme, mes jį turime ir pasiimti. Tokia yra tvarka“. Kieno nustatyta? „Ir sudarant sutartis, ir pagal visokius reglamentus. Reglamentuojama, kaip transportuoti kūną, kas gali, kokie automobiliai gali. Kažkas juk už tai turi būti atsakingas“, – kalbėjo direktoriaus asistentė.
Ji spėliojo: galbūt artimiesiems ne viskas buvo išaiškinta? Nes jie „būna labai pažeidžiami“. Arba ko nors nesupranta. Arba tik vėliau supranta, nes dokumentų būna labai daug. „Bet mes esame griežtai susaistyti taisyklėmis ir jų laikomės. Griežtai laikomės“, – tvirtino D.Janavičienė.
O kaip vis dėlto baigėsi aprašomas konfliktas? „Velionės artimieji pasiėmė velionę iš TMI. Išsireikalavo iš ten. Turite skambinti TMI ir klausti, kodėl atidavė jiems, kai turėjo atiduoti mums“, – teigė D.Janavičienė.
Komentarai
Gintautas Gylys,
Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos valdybos pirmininkas
Apie šitą atvejį esu girdėjęs. Tai atitinkamų kompanijų inicijuotas bandymas išspręsti reikalus užlipant „ant statinės“. Be to, jus blogai informavo. Jie nebuvo nuvežti į Vilniaus laidojimų rūmus Olandų gatvėje - jie buvo nuvežti į Vilniaus teritorinės lavoninės padalinį, kuris, kiek žinau, nuomojasi šaldytuvus ir patalpas Olandų gatvėje. Apskritai tai, kas yra daroma Vilniuje, turėtų būti kaip pavyzdys šaliai. Vilniuje vyksta klausimai tarp kelių kompanijų, galbūt bandymai daryti įtaką vienos ar kitos veiklai. Tikrai žinau esmę ir sistemą, kaip yra daroma. Įmonės savo bendradarbiavimo klausimus turėtų spręsti tarpusavyje, o ne, pavyzdžiui, tarpininkaujant žiniasklaidai.
Gražina Tumosienė,
Laidojimo namų „Nutrūkusi styga“ vadovė
Tai pamintas žmoniškumas. Tokios konkurencijos neturėtų būti. Tokiame versle nėra ko konkuruoti: ar vienas velionis, ar trys, jei gali suteikti paslaugą, visiems užteks tiek, kiek yra. Svarbu, kad galėtume padėti ir pagelbėti tada, kai reikia. Įsteigtas tas morgas, o tai, kad jie vežioja mirusiuosius be giminių leidimo, tikrai neatitinka žmoniškumo ir įstatymų. Tai vyksta nuolatos, kiekvieną dieną. Jie tiesiog piestu stoja ir jokiu būdu neatiduoda, tiesiog mašinomis tveria kelią. Kai vieną kartą kokiam Seimo nariui ar kitam ne visai eiliniam žmogui taip atsitiks, kai jo mamą pavežios tris dienas, tada jie gal sukrus.
Tomas Beržinskas
