Žiemą mirus artimam žmogui, Regina buvo priversta išsinuomoti didžiąją „Rimtijos“ laidojimo namų salę. Tačiau nesklandumai prasidėjo iki jos net nenuvykus.
– Į morgą buvo pristatytas ne tas karstas. Pastebėjau tik dėl to, jog buvome užsisakę ne standartinį. Vėliau teko pirštais baksnoti į rastus karsto defektus: kojūgalyje buvo įtrūkimų, tad visą likusį laiką baiminomės, kad neįvyktų nelaimė. Be to, kažkur dingo kryžius, kalamas ant karsto dangčio. Maloniai bendraujanti „Rimtijai“ priklausančios parduotuvės vedėja tąkart tik gūžtelėjo pečiais – supraskit, prekę reikia apžiūrėti prieš perkant. Kaip, jei ji buvo supakuota? Tiesa, naują kryžių ji mums parūpino. Didžioji salė labai nejauki: interjeras primena sovietinius laikus, daug dulkių, o aukštos lubos neleidžia patalpai bent kiek įšilti. Juk reikia pagalvoti ir apie gyvuosius, kurie žiemos metu joje šąla. Be to, nebuvo nei šilto vandens, nei muilo, – prisimena Regina.
Tačiau viso to kulminacija tapo keisti garsai sienose ir grindimis prabėgęs graužikas.
– Ne vienas nusivylė šia sale ir jos priežiūra. Galbūt viešumas paskatins trūkumus pašalinti. Juk mokant pinigus norisi gauti kokybišką paslaugą. Nesinori menkinti Tauragės verslo, bet pasitempti tikrai yra kur. Sakysite, galėjome rinktis kitą salę. Tačiau jų Tauragėje tik kelios, tad kartais pasirinkimo net nelieka. Kai pagalvoji, kam ką nors keisti, investuoti pinigus, jei žmonės vis tiek užsisako tą salę, – svarstė moteris.
Anot jos, po laidotuvių parduotuvės vedėja užsiminė apie kitą dieną prasidėsiantį didžiosios salės remontą. Esą jie buvo paskutiniai klientai. Tačiau atnaujinimo darbai neprasidėjo iki šiol.
Viską neigia ir žada remontuoti
Pakalbintas laidojimo namų „Rimtija“ direktorius Donatas Petrošius prisipažino mažai ką žinantis, nes verslą iš brolio Dariaus perėmė tik prieš keletą mėnesių. Tačiau jis buvo tvirtai įsitikinęs, kad visa tai netiesa.
– Sunku patikėti šia istorija, nes niekas nesiskundė. Keista, kad žmonės kreipiasi pirmiausia ne į mus, o į laikraštį. Problemas reikia spręsti taikiai. Žinote, kartais tiesiog būna tokių viskuo nepatenkintų, – tiek tepasakė dabartinis laidojimo namų valdytojas.
Donatas Petrošius nieko negalėjo pasakyti ir apie planuojamą (ar ne) didžiosios salės remontą. Esą paskutinįkart salė remontuota, kai įmonei vadovavo brolis Darius. Išgirdęs pasakojimą, pastarasis irgi nebuvo kalbus.
– Aš niekuo nebesusijęs su laidojimo namais, tad manęs nebereikėtų kišti. Galiu pasakyti tik tiek, kad tai absoliutus absurdas. Jokių problemų nėra kilę, niekas nesiskundė. Prieš ketverius metus perdažytos didžiosios salės sienos. Atlikti didesnį remontą sunku dėl didelio klientų srauto, tačiau jis planuojamas. Yra sutvarkytos dvi mažosios salės, tad bus sutvarkyta ir didžioji, – pasakojo Darius Petrošius.
Kitą dieną susisiekęs Donatas Petrošius kalbėjo noriau. Vyras prisipažino klydęs, kad šiltas vanduo visuomet buvo.
– Pasidomėjau, problemų su karštu vandeniu vis dėlto yra. Tačiau tai bus išspręsta – įsigysime boilerį. O dėl viso kito nesutinku. Esame sudarę sutartį su viena firma, kuri nuolat tikrina, ar pastate nėra graužikų. Nieko niekada nebuvo rasta. O dėl dingusio kryžiaus: ne prie visų karstų jie būna. Laidojami juk įvairių religijų žmonės. Šis skundas man labiau primena konkurentų žaidimus, – pokalbį užbaigė Donatas Petrošius.
Jokių pažeidimų nerasta
Tai, kad pastaruoju metu „Rimtijos“ laidojimo namuose nebuvo rasta jokių pažeidimų, patvirtino ir Tauragės visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Gilma Masiulionienė. Anot moters, niekas nepateikė ir jokių skundų.
– Tauragėje įkurti dveji laidojimo namai. Vienais metais tikrinami vieni, kitais kiti. „Rimtijoje“ paskutinį kartą lankytasi 2012 metais. Jokių pažeidimų nebuvo rasta nei pernai, nei 2010 metais. Tikrinimas atliekamas remiantis higienos norma. Patikinu tik, kad šiltas vanduo privalo būti tiekiamas, o dėl graužikų yra sudaromos sutartys su specialiomis firmomis, atliekančiomis patikras ir jų naikinimą.
Margarita PŪDŽIUVIENĖ
