Kaip pasakoja „Bbc.co.uk“, La Nina vardu vadinamas meteorologinis reiškinys galėtų būti siejamas su pasauliniais gripo epidemijų proveržiais. JAV mokslininkų teigimu, keturios pastarosios gripo epidemijos kildavo kaip tik po to, kai pasireikšdavo La Nina.
Mokslininkų spėjimu, taip galėjo nutikti dėl to, kad vykstant La Nina reiškiniui, gripo virusą nešiojantys paukščiai dažniausiai pakeisdavo savo migracijos maršrutus. Vis dėlto, La Nina reiškinys ne visuomet sutapdavo su naujos atmainos gripo epidemijų protrūkiu. Tad, nors La Nina ir padidina gripo epidemijos kilimo tikimybę, bet šis meteorologinis reiškinys pats savaime nėra vienintelė sąlyga, lemianti gripo protrūkius. Anot mokslininkų, vis dar tikėtina, kad La Nina reiškinys netgi nėra būtina sąlyga kilti gripo epidemijoms.
La Nina susiformuoja tada, kuomet Ramiajame vandenyne atšąla vandens paviršius. Taigi šis meteorologinis reiškinys yra tarsi šaltoji El Nino reiškinio atmaina. Kartu abu šie meteorologiniai fenomenai yra vadinami El Nino pietiniu svyravimu (ENSO). Pasak Kolumbijos Universiteto mokslininko Jeffrey Shamano, ENSO neabejotinai lemia pasaulinius klimato ir oro drėgnumo pokyčius. „Bet ENSO reiškinio poveikis skirtingose pasaulio vietose yra nevienodas, todėl kol kas, kalbėdami apie šį reiškinį, negalime susidaryti visiškai aiškaus vaizdo“, – paaiškina Shamanas.
Kita vertus, viena yra akivaizdu: paskutiniosios keturios pasaulinės gripo epidemijos – Ispaniškasis gripas 1918 metais, Azijinis gripas 1957 metais, Honkongo gripas 1958 metais ir kiaulių gripas 2009 metais – įvykdavo iškart po to, kai pasireikšdavo La Nina reiškinys. Be to, visas šias gripo epidemijas sieja tai, jog šių gripų virusas būdavo visiškai naujo pobūdžio. Tokio, kuriam žmonių organizmas neturėdavo imuniteto. Dažniausiai naujas gripo virusas atsiranda tuomet, kai gyvūnai, pavyzdžiui, kiaulės arba paukščiai, užsikrečia dvejomis skirtingomis viruso atmainomis. Tokiu būdu dvi viruso atmainos apsikeičia genetine medžiaga – tuomet ir atsiranda naujos atmainos virusas.
Tiksli gripo epidemijų kilimo priklausomybė nuo La Nina reiškinio kol kas nebuvo aiški. Bet paskutinieji tyrimai parodė, jog kai kurių laukinių paukščių migracijos maršrutai priklauso nuo El Nino ir La Nina. „Kol kas galime spėti, jog egzistuojant La Nina reiškinio sąlygoms, migracijos maršrutai suveda paukščius, kurie natūraliomis aplinkybėmis tarpusavyje nesiporuoja. Tikėtina, kad tokiu būdu vyksta paukščių nešamų virusų genetiniai pokyčiai, o tai lemia naujos atmainos gripo viruso atsiradimą“, – savo hipotezę paaiškino Shamanas.
Remdamiesi savo teorija, mokslininkai mėgina aiškinti ir 2009 metų kiaulių gripo epidemijos kilimą. Tik šiuo atveju gripo viruso atmainų susikryžminimas turėjo paveikti ne vien paukščius, bet ir kiaules. Mokslininkų spėjimu, virusas galėjo būti perduotas tuomet, kai migruojantys laukiniai paukščiai „lankydavosi“ naminių paukščių fermose. Tokiu atveju paukščių paskleistą gripo virusą galėjo perimti ir kiaulės, ūkiuose dažnai laikomos kartu su vištomis ar antimis.
Visgi profesorius Shamanas perspėja, kad La Nina reiškinio ir gripo epidemijų priklausomybės teorija kol kas turi pernelyg mažą aiškinamąją galią, jog galėtų padėti prognozuoti ateityje vyksiančius gripo epidemijos proveržius. Kita vertus, tolimesni gyvūnų ir žmonių genetikos tyrimai turėtų įnešti šiek tiek daugiau aiškumo, o galiausiai ir patvirtinti arba paneigti naujosios teorijos patikimumą.
