Krizės šmėklai bastantis po Europą tapo madinga ieškoti kaltųjų. Žurnalistai, politikai ir ekonomistai dairosi atpirkimo ožių. Pagrindiniu taikiniu tampa bankininkai ir politikai.
Bankininkai nusipelno griežto žodžio dėl neatsakingo skolinimo ir spekuliacijų, kurios vos neatvedė Airijos ir Latvijos ekonomikų prie visiško žlugimo. Nereikėtų pamiršti jų neigiamos įtakos Ispanijai ir Portugalijai.
Savo ruožtu politikai kaltinami neryžtingumu imantis griežtos fiskalinės politikos, kuri būtų užkirtusi kelią nekilnojamojo turto burbulams, beprotiškiems valstybių biudžetų deficitams ir ekonomikos perkaitimui. Subliūškus burbulams, byrant bankinei sistemai, stringant viešiesiems finansams ir smunkant darbo rinkai kaltieji niekšai turi būti įvardyti ir nulinčiuoti.
Vis dėlto viešos tokio pobūdžio spekuliacijos yra beprasmės. Visiems aišku, kad ir bankininkai, ir politikai pridarė daug šiurkščių klaidų ir tai sukėlė šiandieninę krizę.
Nors kai kurie Europos politikos ir finansų lyderiai pasirodė prastai, negalima manyti, kad krizės priežastys yra ES periferijos vadovų nekompetentingumas ir amoralūs veiksmai. Dar visai neseniai Airijos ir Lavijos vadovai buvo viešai giriami ir vadinami sektinais pavyzdžiais Europai. Prabėgus trumpam laikui juos pradėta drabstyti purvais.
Kaltę turėtų dalytis ir tie, kurie žinojo arba privalėjo žinoti apie rizikas, kylančias atimant iš atskirų ES valstybių galimybę savarankiškai nusistatyti palūkanų normas.
Visi puikiai supranta, kad mažos palūkanų normos sukuria kreditavimo burbulą. Tokiose valstybėse narėse, kurių skolinimosi sąnaudos panašios į Vokietijos, tačiau kainų augimas smarkiai lenkia pastarosios rodiklius, galima tikėtis tik ekonomikos perkaitimo, infliacijos augimo ir dar mažesnių skolinimosi sąnaudų.
Neįmanoma užkirsti kelio kreditų burbulo paskatintam vartojimui vien fiskalinėmis priemonėmis, būtų absurdiška net bandyti tai daryti. Neįsivaizduoju, kaip siūlytumėte sugriežtinti fiskalinę politiką tokioje demokratinėje šalyje kaip Airija, kurioje kreditavimo paskatinta perkamoji galia per trejus metus nuo 2004 iki 2007 metų padidėjo 100 proc. šalies BVP. Politikai, kurie išdrįstų drastiškai pakelti mokesčius ir mažinti viešąsias išlaidas per tokį ekonominį spurtą, būtų pasmerkti profesinei pražūčiai.
Mažosioms periferinėms valstybėms euro zonos keliama grėsmė yra tiesiog įgimta pačios ES struktūros išdava. Didžiąją kaltės dalį turėtų prisiimti tie, kurie kūrė tokio pobūdžio monetarinę sąjungą, arba tie, kurie numatė kilsiančias grėsmes, tačiau nedrįso garsiai protestuoti. Vieningosios Europos svajonė privertė nutilti racionalius protus. Šiandien mes pabudome ir pažvelgėme egzistencinei euro zonos krizei į akis.
Aplaidus požiūris į galimas grėsmes ir aklas tikėjimas perdėtais pranašumais užprogramavo iš prigimties destruktyvią piniginę sąjungą, orientuotą tik į trumpalaikę naudą. Kaltinamieji turi būti asmenys, kurie ne tik toleravo, bet ir aktyviai skatino tokių šalių kaip Latvija klaidingą ekonominę politiką. Jie vertė būsimąsias ES nares teisiškai įsipareigoti ateityje prisijungti prie monetarinės sąjungos ir mainais žadėjo ekonominį augimą, klestėjimą bei griežtą fiskalinę discipliną.
Kiekviena ekonomika privalo turėti saugiklius, kurie užtikrintų, kad vakarėliui pernelyg įsisiūbavus gėrimai bus surinkti nuo vaišių stalo. Tradiciškai ši misija pavedama nepriklausomiems centriniams bankams, kurių savarankiškumas įtvirtintas ES steigimo sutartyse. Deja, toks saugiklis nebuvo numatytas pinigų sąjungos projekte.
Mažesnieji ir silpnesnieji euro zonos nariai išsibarstę sąjungos periferijoje, tampa bejėgiais prieš ekonomikos perkaitimą ir infliaciją, kuomet iš jų yra atimama galimybė savarankiškai reguliuoti palūkanų normas. Šis fundamentalus aspektas nebuvo numatytas sutarties nuostatose, tad dabar kenčiame tokio aplaidumo padarinius.
CV: Leifas Pagrotskis
Švedijos parlamento narys
Švedijos centrinio banko valdybos vicepirmininkas
2010 m. gegužę tapo Graikijos premjero George'o Papandreouso patarėju.
1997–2004 m. – Švedijos pramonės ir prekybos ministras.
Gimė 1951 m. spalio 20 d. Geteborge
Project-syndicate.org
