Atseit, gerb. Grybauskaitė, o gal gerb. Degutienė arba gerb. Kubilius "nepatyrusiai akiai nepastebimais būdais atlieka bankų sistemos veiklos politinę kontrolę"? O gal l.didž.gerb.p. Obama - FED'o kontrolę? O nelabai gerb. p. Trichet gal nerašė laiško mūsų didžiai gerb. Seimui? Ką gi šitaip įtikinsit "patyrusios akies" savininkų po kilimu esą atliekamais gerais darbais?

KUBILISTAN CCP…
Sergu bepročių kubiloidų kliedesiais,
Dirbtinėm šypsenom,seilėtais sakiniais.
Sergu menkystų laborantų sukurta tvarka,
Praščiokių iš partškolos kultūra
ir jų beskoniais kūriniais...
Sergu iš teisingumo besijuokiančiais TS-LKD gaujos nariais,
Nupušusiais rinkėjais ir mirštančiais kaimais.
Sergu veidmainiais prezidentais
bejėge vyriausybe,kedopedofiliniais Garliavos klanais.
Sergu žaliais, raudonais ir rudais,
Pajacų orgijom prasmirdusiais seimais.
Sergu valdininkijos metastazėm ir votim,
Mankurtiškų draudimų debesim.
Sergu kraujuojančiom žaizdom,
Nuo betvarkės į užsienį pabėgusiom šeimom.
Sergu našlaičių ašarom,
Pijokų smarve ir senolių aimanom...
Sergu vaikeliai,aš beviltiškai sergu,
Mirtis prie mano patalo palinkus,
Nebėr jėgų ir noro nebėra,
Nes aš -savų vaikų išniekinta mama-
Kubilistan CCeR....

Na ir dėl ko?

Na žydai, ne. Kur kas pigesnis būdas būtų nusiųsti į Švedijos parlamentą 140 mūsų seimo narių. Jie ten greit „tvarką“ įvestų?

visiskas nesusigaudymas del ko kilo krize...

Klystate, bankų sistemos veiklos politinė kontrolė yra atliekama nepatyrusiai akiai nepastebimais būdais. Bankų savarankiškumo regimybė turi būti paliekama, nes kitaip žlugs bet koks pasitikėjimas bankais, o jokia valdžia to nenori. Be abejo, bankų savininkai ieško būdų apeiti ir apeina aplinkiniais keliais kai kuriuos apribojimus, o valdžia dažniausiai į tai pažiūri pro pirštus. Savo naudos siekis būdingas bet kuriam žmogui. Taip kad politikai tikrai nėra statistai finansiniame pasaulyje, tik jų vaidmenį sunku įžiūrėti ir įvertinti.

Cituoju iš atminties: "norint sužlugdyti Švediją, užtektų į ją deportuoti 1000 žydų". A.Hitleris.Užstalės pokalbiai.

Politikai nekontroliuoja nei palūkanų normų, nei paskolų srautų, nei bankų veiklos, aplamai.

Politikai patys yra pinigų valdytojų kontroliuojami ir valdomi.

"Let me issue and control a nation's money and I care not who writes the laws." – Mayer Amschel Rothschild

FED neaudituotas nuo jo įkūrimo 1913-ais metais, ECB neatskaitingas dėl savo veiksmų 30 metų, kai seimas sumanė paaudituoti Lietuvos banką, gavo ponom Trichet laišką, perspėjantį nepažeisti ECB sistemos konfidencialumo režimo, kurį Lietuva (kuriai LB priklauso nuosavybės teise, bet yra nuo jos nepriklausomas) kažkokiais būdais, ęsą, įsipareigojo saugoti stodama į ES.

Politikų, kartais vadinamų valstybininkais, esmę nusako itališkas jų vardas - statista.

Tikroji valdžia - pinigų valdytojai. Kurie dabar nebesuvaldo situacijos ir bando atsakomybę permesti politikams. Šio straipsnio autoriaus darbovietė - Sveriges Riksbank - 1968-ais metais įsteigė prizą ekonomistams, klaidingai vadinamą Nobelio ekonomikos premija. Šių metų to prizo laureatai yra Thomas J. Sargent ir Christopher A. Sims. Pirmasis, tik gavęs prizą, Obamą apkaltino publikos mulkinimu,
Google: Nobelio premijos laureatu tapęs Th.Sargentas prezidento B.Obamos ūkio skatinimo planą vadino žmonių mulkinimu, o indėlių apdraudimą - žalingu. Antrasis paaiškino, kad, aplamai, dėl ūkio bėdų kalti ne bankininkai, o jų nekontroliuojantys politikai, Google: Nobelio ekonomikos premijos laureatas Ch.A.Simsas: “Monetarinė politika – pervertinama”. Tada ir LB vicepirmininkas R.Kuodis kvailiu viešai išvadino Kubilių, Google: R.Kuodis: Dievas nedavė A.Kubiliui suvokimo apie prioritetinius darbus.

Nors kaip tik jo, R.Kuodžio, darbovietės, Lietuvos banko, reikalas yra "reguliuoti palūkanų normas, "lubas“ grynų pinigų paėmimui, tarpbankines maržas, likvidumo dydžius ir daugybės kitų svarbių finansinių operacijų tvarką ir apimtis" (cituoju tamstą).

Klaidinate, viso to valdžia nereguliuoja, cituoju Lietuvos banko tinklalapį: Lietuvos banko misija – puoselėti šalies pinigų, kredito ir atsiskaitymų sistemų patvarumą ir vientisumą, jų stabilų, patikimą ir efektyvų funkcionavimą, siekiant sudaryti palankias sąlygas optimaliai šalies makroekonominei plėtrai. Pagrindinis Lietuvos banko tikslas – palaikyti kainų stabilumą, t. y. kuo mažesnę infliaciją. Įgyvendindamas šį tikslą, Lietuvos bankas vykdo pinigų politiką, kredito įstaigų priežiūrą, valdo užsienio atsargas, atlieka kitas funkcijas.)

Panašu, Gediminai, kad tamsta taikotės būti ketvirtuoju ponų Thomas J. Sargent, Christopher A. Sims ir R.Kuodžio kompanijoje.

Pasikartosiu: bankininkai prisidirbo, dabar kaltę bando versti savo statistams - politikams.

Nes bijo, kad apmulkinta, jų engiama publika nenuverstų jų pačių, kaip darydavo kadaise, nuversdama (rotto) susimovusio senovės mainikautojo miesto aikštėje stovintį suoliuką (banco) - iš čia žodis "bankrotas".

Ar, vis tik, manot, kad toji publika ir toliau turi politikų parašais persirašyti susimovusių bankų (Google: Daily Telegraph journalists saw a secret EU document estimating the european banks are burdened with toxic assets for over 18 trillion €) skolas sau (Google: ES šalys bankams paremti skyrė 3 trln. eurų) ir toliau skolintis tų bankų iš nieko padarytus pinigus (Google: Fiat Money), nes, atseit, kitaip nesugeba tarpusavyje atsiskaityti?

Be abejo, manipuliacijos palūkanų normomis yra vienas veiksnių sąlygojančių krizes, bet priežastys vis tiek tos pačios, politinės. Politikai suinteresuoti galimybėmis kontroliuoti palūkanų normas ir kitais finansiniais svertais, nes taip jie įgyja žymiai daugiau galimybių finansuoti socialines programas, kurios jiems „atneša“ daugiau balsų per rinkimus.

Visi bankai turi „užsidėję lubas“ grynų pinigų paėmimui, kurį vėlgi reglamentuoja valdžia. Tarpbankines maržas, likvidumo dydžius ir daugybę kitų svarbių finansinių operacijų tvarką ir apimtis taip pat reglamentuoja valdžia. Sutartys tarp klientų ir bankų yra vienpusiškos, taip pat ne be valdžios žinios. Tačiau mažai kas kelia klausimą dėl tokios padėties akivaizdaus neteisingumo. Kur čia valdžios žmonių įsipareigojimai atstovauti piliečių interesus?

Ar čia ne perfrazuota vaikystės atsiminimai kaip "Po Europą vaikšto komunizmo šmėkla"?