Reaguodami į pastarųjų dienų įvykius Kijeve, ES užsienio reikalų ministrai priėmė išvadas dėl situacijos Ukrainoje. Ministrai išreiškė susirūpinimą dėl Ukrainos sausio 16 d. Radoje priimtų įstatymų, pažeidžiančių pagrindines žmogaus teises, ribojančių pilietinės visuomenės veiklą. Pasak L. Linkevičiaus, ES Užsienio reikalų taryba šiandien paragino visas politines jėgas krizės Ukrainoje sprendimo siekti tik demokratinėmis priemonėmis ir susilaikyti nuo bet kokio jėgos naudojimo.
„Ukraina privalo peržiūrėti priimtus įstatymus, kurie riboja žodžio ir asociacijos laisvę. Politinės krizės sprendimą įmanoma rasti tik derybų, o ne ribojimų ar jėgos naudojimo keliu. Nei vienoje iš ES sostinių nesuskaičiuosime tiek ES vėliavų, kiek jų yra Kijeve. Žmonėms turi būti užtikrinta teisė išsakyti savo norus siekti kitokios ateities. Šiandien ES dar kartą patvirtino, kad laikosi savo įsipareigojimo dėl Asociacijos ir Laisvosios prekybos sutarties pasirašymo, kai tik Ukraina bus įvykdžiusi sąlygas ir tam pasirengusi“, – sakė L. Linkevičius.
Užsienio reikalų taryboje išplatintas ministro L. Linkevičiaus laiškas, adresuotas ES vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton, prekybos komisarui Kareliui de Guchtui bei plėtros ir kaimynystės politikos komisarui Štefanui Fülei, kuriuo raginama suteikti didesnę paramą Gruzijai ir Moldovai siekiant sklandaus šių šalių asociacijos ir laisvosios prekybos sutarčių su ES pasirašymo.
Diskusijoje apie padėtį Sirijoje ES užsienio reikalų ministrai didžiausią dėmesį skyrė sausio 22 d. planuojamai Ženevos II konferencijai, kuri galėtų tapti svarbiu žingsniu ieškant politinio sprendimo situacijai Sirijoje, taip pat aptarė konflikto Sirijoje poveikį visam Artimųjų Rytų regionui. Ministrai priėmė Tarybos išvadas, kuriose pasmerkė žmogaus teisių pažeidimus Sirijoje, akcentavo būtinybę spręsti humanitarinę krizę, taip pat ir pasitikėjimą stiprinančiomis priemonėmis. ES paragino Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą priimti rezoliuciją dėl humanitarinės situacijos Sirijoje. Sausio 15 d. vykusioje Kuveito donorų konferencijoje ES ir valstybės narės skyrė 550 mln. eurų Sirijos humanitarinei krizei spręsti.
Taryboje aptartas sausio 14–15 d. Egipte įvykęs referendumas dėl šalies Konstitucijos. Naujoji Konstitucija – svarbus žingsnis sudarant prielaidas prezidento ir parlamento rinkimams. ES ketina ir toliau bendradarbiauti su Egiptu daugelyje sričių, remti pastangas surengti demokratinius, visas visuomenės grupes įtraukiančius rinkimus ir planuoja siųsti rinkimų stebėtojus.
Taryboje ES ministrai diskutavo apie situaciją Centrinės Afrikos Respublikoje (CAR), aptarė politinius, saugumo ir humanitarinius krizės aspektus ir tarėsi, kaip turimais pajėgumais ES galėtų prisidėti stabilizuojant padėtį CAR, paremiant Afrikos Sąjungos ir nacionalines Prancūzijos pastangas. Lietuva pasisakė už tikslinę ES Bendrosios saugumo ir gynybos politikos operaciją CAR.
ES ministrai diskutavo dėl ilgalaikio bendradarbiavimo su Afganistanu, priimtose Tarybos išvadose išreiškė stiprų įsipareigojimą tęsti darbą su Afganistanu pereinamuoju laikotarpiu kuriant ir stiprinant demokratines institucijas, užtikrinant žmogaus teises, teisės viršenybę, tvarų ekonominį augimą.
Susitikimo metu ministrai taip pat aptarė Artimųjų Rytų taikos procesą ir ES paramą JAV valstybės sekretoriaus tarpininkavimo Izraeliui ir palestiniečiams misijai.
ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai C. Ashton pristatė derybų „E3+3“ dėl Irano branduolinės programos eigą.
Taryboje patvirtintos išvados dėl Afganistano, Centrinės Afrikos Respublikos, Pietų Sudano, Jemeno ir Tuniso.
