Tęsiantis Gruzijos okupacijai, karinis ir aukšto lygio politinis NATO ir Rusijos bendradarbiavimas dabar yra „sunkiai įsivaizduojamas“, teigia Lietuvos ambasadorius NATO Linas Linkevičius. Diplomatas ketvirtadienį Eltai sakė, kad nors oficialaus patvirtinimo, jog ir Rusija nusprendė nutraukti karinius ryšius, dar nėra, tokius bendradarbiavimo pavyzdžius kaip bendros karinės pratybos stabdo ir NATO.
„Nors per užsienio reikalų ministrų susitikimą buvo pasakyta, kad NATO ir Rusijos taryba nėra naikinama, tačiau vargu ar gali įvykti posėdis ambasadorių lygiu, jau nekalbant apie aukštesnį lygį, kol nesibaigs Gruzijos okupacija“, - telefonu iš Briuselio Eltai sakė L. Linkevičius.
Ambasadorius atkreipė dėmesį, kad santykių atšalimo pavyzdžių jau yra - pavyzdžiui, NATO taryba nepritarė Rusijos laivo dalyvavimui antiteroristinėje operacijoje „Operation Active Endeavour“ Viduržemio jūroje.
„Bent jau Lietuvos pozicija yra tokia, kad tai, kas susiję su kariniu bendradarbiavimu operacijose, karinės sąveikos klausimais, bendromis pratybomis - sunku įsivaizduoti tokius dalykus su Rusija, žinant, kokie veiksmai vyksta Gruzijoje. Bet kad visai nutrūktų bendradarbiavimas - tokių nuostatų nėra“, - teigė L. Linkevičius.
Komentuodamas Norvegijos gynybos ministerijos pranešimą, jog ji gavusi informaciją iš Rusijos apie Maskvos sprendimą nutraukti karinius ryšius su NATO, L. Linkevičius sakė, kad „šie pranešimai nėra patvirtinti“.
ELTA primena, kad prieš kelias dienas į neeilinį posėdį dėl situacijos Gruzijoje susirinkę NATO užsienio reikalų ministrai išreiškė tvirtą paramą Tbilisiui ir paragino Rusiją išvesti savo karius iš Gruzijos. Posėdyje konstatuota, kad konfliktas nepakeitė NATO įsipareigojimų dėl Gruzijos integracijos į NATO. Patvirtinę aiškią šių šalių perspektyvą tapti NATO narėmis, NATO šalių užsienio reikalų ministrai šių metų gruodžio mėnesį svarstys Narystės veiksmų plano suteikimo šioms šalims klausimą. NATO šalys taip pat nutarė įsteigti NATO-Gruzijos komisiją.
Ministras Petras Vaitiekūnas susitikime pažymėjo, kad Rusijos veiksmai turės ilgalaikių pasekmių saugumui ir stabilumui Europoje ir tai turi sulaukti atsako. Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, po pastarųjų Rusijos veiksmų turėsime peržiūrėti visą mūsų santykių su Rusija spektrą, taip pat ir bendradarbiavimą su šia šalimi NATO ir Rusijos taryboje.
Užsienio reikalų ministras P.Vaitiekūnas taip pat atkreipė sąjungininkių dėmesį į tai, kad Rusija pereina prie grasinimų ir kitoms Europos valstybėms - tarp jų ir Baltijos šalims, todėl reikia būti itin atidiems dėl saugumo padėties regione.
Vaidotas Beniušis
