Gabija Narušytė, Saulius Liauksminas, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Nėra pokyčių, kurie leistų svarstyti sankcijų Rusijai atšaukimą. Tokia išvadą, pasak užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, verčia daryti labai daug aplinkybių. „Galbūt kažkokių kosmetinių pokyčių ir buvo įvykę, paliaubos [tarp Rusijos ir Ukrainos] nominaliai lyg ir veikė, tačiau buvo pažeidinėjamos kiekvieną dieną“, – interviu LRT radijui sako L. Linkevičius.
Užsienio reikalų ministro teigimu, Lietuvos pozicija dėl sankcijų Rusijai švelninimo yra aiški ir nuosekli – dar tikrai anksti kalbėti apie sankcijų Rusijai peržiūrą. Tačiau pastarosiomis dienomis tokią poziciją esą išsakė ir kai kurių valstybių vadovai. L. Linkevičiaus manymu, sankcijų sušvelninimas gero rezultato neatneštų – geranoriškumas šioje situacijoje nepadeda.
„Pasimokėme šiuo požiūriu dabar jau 13 ir dar daugiau kartų. Mums reikia nuoseklios, aiškios pozicijos ir nukreiptos (na, jei tai – spaudimo priemonės) į tuos asmenis arba į tas sritis, kurios yra esminės arba Rusijos ekonomikai, arba tiems, kurie priima sprendimus. Tai štai tik tada gali būti poveikis. Jei mes tik truputėlį atsitraukiame, iš karto užsidega žalia šviesa veikti“, – įsitikinęs L. Linkevičius.
– Kodėl jau dabar ketinama svarstyti atšaukti dalį Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai?
– Na, nesakyčiau, kad svarstoma atšaukti, o svarstoma ta situacija. Kai jos buvo įvestos, buvo pasakyta, kad mėnesio pabaigoje bus nagrinėjama, kokios yra aplinkybės ir kaip vykdomas taikos susitarimas. Toks ir yra posėdžio tikslas.
Bet aš norėčiau, užbėgdamas už akių, pasakyti, kad nesitikiu, jog būtų toks sprendimas priimtas, nes situacija iš tikrųjų nesikeičia į gerąją pusę, ji iš tikrųjų negerėja [...].
– Kas būtų nagrinėjama, jei būtų nuspręsta tai daryti? Apie kokią sankcijų dalį kalbama?
– Šiaip tai būtų galbūt kalbama apie tą paskutinį paketą. Priminsiu, kad buvo net devyni tokie paketai. Jei skaičiuotume nuo kovo mėn., turime 119 asmenų sąraše, 23 įmones, taip pat – sektorius: bioenergetika, finansai, gynyba. Taigi yra gan kompleksinis požiūris į tas priemones. Bet dabar galbūt būtų kalbama apie tą paskutinę bangą, kuri buvo įvesta – 24 asmenys pabaigoje buvo pridėti, tarp jų – ir iš artimesnio rato, kurie priiminėja sprendimus, artimesni Vadovybei arba prezidentui Vladimirui Putinui.
O vis dėlto buvo pasakyta jau tada iš įvairių tribūnų, taip pat ir atskirų valstybių vadovai kalbėjo – ir kanclerė Angela Merkel, ir ES prezidentas sakė, kad pirmiausia vertinsime ne pagal pareiškimus, o žiūrėsime, kokia reali situacija bus Rytų Ukrainoje. Tai dabar ir matome, kad galbūt kažkokių kosmetinių pokyčių ir buvo įvykę, paliaubos nominaliai lyg ir veikė, tačiau buvo pažeidinėjamos kiekvieną dieną. Pastaruoju metu dar gavome dar informacijos, kad ir kariai jau žuvo susirėmimuose, mūšiuose. Nuo sienos Rusija neatitraukė savo kariuomenės (praktiškai liko tokio paties dydžio), nors buvo tikėtasi. Taigi yra daug tokių sąlygų, kurios verčia mums daryti išvadą, kad nėra pokyčių, kurie leistų mums svarstyti sankcijų atšaukimą.
– Kaip supratome iš Jūsų, Lietuvos pozicija yra tokia, kad dar ne laikas sušvelninti poziciją Rusijos atžvilgiu. Tačiau gal Jums yra žinoma, kokia yra kitų ES valstybių nuomonė?
– Čia tikriausiai ir yra svarbiausia, nes mūsų pozicija yra nuosekli. [...] Buvo pareiškimų šiomis dienomis taip pat ir kai kurių valstybių vadovų, kurie irgi laikosi tokios pačios nuomonės, kad tikrai anksti kalbėti apie sankcijų peržiūrą.
– Jūs sakote, kad pokyčių nėra, sankcijų sušvelninti nereikėtų. Bet, jei ES žengtų geranorišką žingsnį, galbūt sulauktume tinkamo atsako ir iš kitos pusės?
– Matote, šios diskusijos nuolat vyksta, ir mes jau irgi išsakėme savo požiūrį, kad geranoriškumas čia šiuo atveju nepadeda. Pasimokėme šiuo požiūriu dabar jau 13 ir dar daugiau kartų. Mums reikia nuoseklios, aiškios pozicijos ir nukreiptos (na, jei tai – spaudimo priemonės) į tuos asmenis arba į tas sritis, kurios yra esminės arba Rusijos ekonomikai, arba tiems, kurie priima sprendimus. Tai štai tik tada gali būti poveikis. Jei mes tik truputėlį atsitraukiame, iš karto užsidega žalia šviesa veikti ir jokių kompromisų arba nuolaidų iš kitos pusės nematome. Šis bandymas buvo atliktas jau labai daug kartų. Galbūt dar yra manančių, kad galima dar kartą pamėginti, bet tikiuosi, kad tokių vis mažėja.
– Rusijos užsienio reikalų ministro pareiškimą, esą Ukrainoje kovoja daugybė lenkų ir lietuvių, Lietuva įvardija prasimanymais ir provokacija. Ministre, ko Rusija siekia tokiais pareiškimais? Ar jų galima tikėtis ir daugiau?
– Deja, nuolat kartojasi įvairaus pobūdžio pareiškimai, kurie iš tikrųjų neturi jokio pagrindo. Tai – viena. O antra, jie dar gali sukelti didesnę įtampą arba net šiuo atveju prieš Lietuvos piliečius kurstyti Rusijos žmones. Čia įvairiai galima interpretuoti. Visais atvejais – labai neatsakingi pareiškimai, visiškai neturintys jokio pagrindo. Ir, žinoma, belieka tik apgailestauti, kad tokiais metodais mėginama dar daugiau didinti įtampą, kuri ir taip iš tikrųjų yra gana didelė.
– Antradienį ambasadoriai tariasi dėl sankcijų. Kada tikimasi sprendimo?
– Manau, kad antradienį ir žinosime, nes praktiškai pozicijos yra aiškios. Turėtume žinoti.
