Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis šiomis dienomis pareiškė įtariantis, kad Klaipėdoje statomame suskystintųjų gamtinių dujų terminale gali būti švaistomi šimtai milijonų litų. Jo teigimu, negalima atmesti, kad Lietuva dujų terminalą-laivą, kurį nuomosis nuo 2014 m., galėjo įsigyti gerokai pigiau.
Informaciją aptiko internete
Kodėl konkursas, kurį skelbė vyriausybės valdoma įmonė „Klaipėdos nafta“ (vyriausybei priklauso 70,63 proc. įmonės akcijų), ir kurį laimėjo Norvegijos kompanija „Hoegh LNG Ltd.“ Jums sukėlė įtarimų?, – Balsas.lt klausė L. Kernagio.
L. Kernagis: Aptikome informaciją šios kompanijos interneto tinklalapyje. Jie giriasi, kad turi tokią sutartį su Lietuva ir kaip šauniai su mumis susiderėjo. Jie rašo, kad Lietuva turės galimybę laivą nusipirkti po 10 metų, bet norvegai kasmet iki mokesčių uždirbs po 50 mln. dolerių, iš viso per 10 metų susidarys pusė milijardo dolerių. Tai virš milijardo litų, o mes mokame 1,8 mlrd. litų. Jie akivaizdžiai didžiuojasi labai geru sandėriu. Be to, po 10 metų mes tą laivą, kurį galėsime naudoti dar apie 30 metų, turėsime nusipirkti už likutinę vertę.
Ši norvegų įmonės informacija sudomino L. Kernagį (nuotr. Balsas.lt)
Tačiau Norvegijos kompanija rūpinsis laivo eksploatacija, remontu, dirbs jų komanda. Visa tai taip pat kainuoja. Buvo skelbta, kad laivo-terminalo su dujų įrenginiu nuoma „su viskuo“ per metus „Klaipėdos naftai“ kainuos beveik 180 mln. litų.
L. Kernagis: Suprantu, kad gali būti nemaži aptarnavimo, eksploatavimo kaštai, tam tikri mokesčiai, bet nemanau, kad tai yra milijardinės sumos. Man ir įdomu, kiek kainuotų atmetus visas šias išlaidas. Nesvarbu, gal norvegai ir 10 mln. teuždirbtų, vis tiek tai yra pelnas. Tai kodėl tie pinigai nelieka Lietuvoje? Norvegai sugebėjo suskaičiuoti savo pinigus, o mes nesugebame? Ar tada yra prasmės kalbėti, kad tai yra geras sandėris Lietuvai? Kuo geras? Akivaizdu, kas šioje istorijoje daugiausia laimi.
Norvegai konkursą laimėjo be prekės?
Įvairioms Lietuvos institucijoms – Energetikos ministerijai, Viešųjų pirkimų tarnybai ir „Klaipėdos naftai“– Jūs jau pateikėte visą pluoštą klausimų. Ką siekiate išsiaiškinti ir kodėl?
L. Kernagis: Man neaišku, kodėl būtent „Hoegh LNG Ltd.“ laimėjo konkursą. Besigilindamas, kaip vyko viešojo pirkimo konkursas, dėmesį atkreipiau į kelis faktus. Laimėtojas buvo paskelbtas šių metų sausio 23 d. Apie tai net rašoma specialiame „Klaipėdos naftos“ lankstinuke. O laivą norvegai užsakė vasario 13 dieną. Taigi, konkursą jie laimėjo dar neturėdami, ko mums nuomoti.
Todėl reikėtų pasižiūrėti, kokie yra Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai ir kaip buvo jų laikomasi bei kas numatyta viešojo pirkimo konkurso sąlygose. Gali būti, kad norvegai galėjo pateikti dokumentus ir garantą, jog laimėję konkursą užsakys Taivanyje tinkamą laivą, o užsakė jį sulaukę oficialių konkurso rezultatų. Bet gal konkurso reikalavimuose buvo nurodyta, kad jame dalyvaujant kompanija jau privalo turėti laivą? Tuomet dar vienas klausimas – kaip juos priėmė dalyvauti konkurse?
Kaip bebūtų, jie laimėjo konkursą neturėdami pastatyto laivo. Neturėtų taip būti, kad ateina Jurgis ir sako: „Aš dalyvauju konkurse, ir jeigu laimėsiu, tada nupirksiu.“ Ir pagaliau, negalima atmesti, kad galbūt jie žinojo, jog laimės.
Aš taip pat noriu sužinoti, kas buvo kiti konkurso dalyviai ir ką jie siūlė. Būtų įdomu pabendrauti su jais. Juk dažnai tarptautiniuose konkursuose būna, kad tos įmonės turi savų pretenzijų. Mes dar nežinome, ar jų yra šiuo atveju. Taip pat nežinome, kokie buvo konkurso kriterijai ir kas lėmė – kaina, kokybė ar kas kita – kad buvo pasirinkta būtent Norvegijos įmonė.
Reikėjo patiems važiuoti su pinigais
Gal jau žinoma, kokia numatyta likutinė laivo vertė? Kiek jis mums kainuos po 10 metų, kai Lietuva turės jį išpirkti?
L. Kernagis: Kol kas šios informacijos negavau. Taip pat noriu sužinoti, kiek per 10 metų kainuos laivo ir pačios plaukiojančios suskystintų gamtinių dujų saugyklos su dujų įrenginiu nuoma, neįskaičiuojant saugos, priežiūros, remonto ir jam reikalingų medžiagų, įgulos darbo apmokėjimo, draudimo kaštų. Šių skaičių mes taip pat kol kas neturime.
Viename interviu „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Rokas Masiulis yra aiškinęs, kad pirkti laivą ne per tarpininkus būtų brangiau. Be to, esą Lietuvai tinkamo laivo pastatyto nėra. O norvegai jau užsakė Lietuvai skirtą laivą ir jis jau pradėtas statyti.
L. Kernagis: Aš turiu informacijos, kad panašaus terminalo kaina Nigerio deltos regione yra 0,5 mlrd. JAV dolerių – tiek pat, kiek pelno per 10 metų uždirbs norvegų įmonė. Netiesa, kad mums neparduotų laivo už tiek, už kiek parduoda tarpininkams. Parduoda Taivanis, o ne norvegai, ir jiems svarbiausia parduoti.
Negalima atmesti, kad laimėję konkursą, laivą iš Taivano jie perka dar pigiau. Bet lietuviai, nuvažiavę į Taivaną su pinigais, manau, galėjo susitarti dėl dar palankesnių sąlygų, nes akivaizdžiai matyti, kad norvegai iš šio sandėrio nemažai uždirba. Net jeigu šiek tiek brangiau sumokėtume negu daug perkantys tarpininkai, bet manau, gerokai mažiau negu dabar sumokėsime už nuomą ir likutinę laivo vertę.
Tokį laivą iš norvegų nuomosis „Klaipėdos nafta“ (nuotr. Gamintojo)
Personalui paruošti – 10 metų?
Kodėl nuomos terminas 10 metų? Nejaugi tiek laiko reikia, kad iš norvegų pasamdytų specialistų ar kur kitur išmoktume eksploatuoti tokius įrenginius? Gal būtų buvę pigiau samdyti laivą-terminalą aptarnaujantį personalą pavyzdžiui, dvejiems trejiems metams ir per tą laiką parengti savo specialistus?
L. Kernagis: Manau, kad tikrai galėjome patys nusipirkti tokį laivą iš Taivanio, o Norvegijoje susirinkti komandą. Arba galėjome nusiųsti į Norvegiją žmones ir per metus kitus parengti komandą, o tada eksploatuoti jį savo jėgomis. Pats terminalas – yra laivas, o visa kita – du vamzdžiai: vienu ateina dujos, kitu išeina. Aš netikiu, kad tai būtų neįmanomai sudėtinga.
Ar nuomotis laivą su visa įranga, personalu ir aptarnavimu išeis pigiau, negu jį nusipirkti ir patiems pasirūpinti kitais dalykais, dar reikės skaičiuoti. Kita vertus, tas personalas dirbs 10 metų. Tiek pat laiko bus atliekama laivo priežiūra. O kas bus toliau?
Suinteresuotų ieškos „Klaipėdos naftoje“
„Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius R. Masiulis žurnalistams yra sakęs, kad didelis pinigų skirtumas tarp naujo suskystintųjų dujų terminalo–laivo kainos ir jo nuomos išlaidų yra nesuprantamas tik šio verslo neišmanantiems žmonėms. Gal Lietuvoje tikrai nėra reikiamų specialistų ir mes visi ko nors nesuprantame?
L. Kernagis: Šiuos jo komentarus pavadinčiau nelabai etiškais. Bet iš šių komentarų spėju, kad kažkas negerai. Kviesime jį būtinai, kai ateis laikas, ir prašysime pasiaiškinti. Sakysime: „gerbiamasis, jeigu mes neišmanome, prašom paaiškinti, kodėl ne Lietuva uždirba tuos pinigus, o norvegai?“
Kas galėjo būti suinteresuotas, kad laivą–terminalą įsigytume didesne kaina? Gat turite įtarimų, į kieno kišenę galimai subyrės „atkato“ pinigai?
L. Kernagis: Kam „atkatas“? „Klaipėdos naftoje“ kažkam.
Noriu pabrėžti, kad kol kas remiuosi ta informacija, kurią pavyko surinkti viešojoje erdvėje. Tai mano asmeninis tyrimas – ne Antikorupcijos komisijos, bet mano kaip Seimo nario. Aš nieko nekaltinu, nesakau, kad tai galbūt neskaidru, neatmetu, jog galiu klysti, bet abejonių yra labai rimtų. Ir jeigu atsakymai paaiškins visas mano minėtas aplinkybes, viskas tuo ir galėtų baigtis. Bet jeigu liks abejonių ar iškils daugiau klausimų, greičiausiai siūlysiu tyrimą perimti Antikorupcijos komisijai.
Kada tikitės sulaukti atsakymų?
L. Kernagis: Klausimus aš pateikiau balandžio viduryje. Dar apie dvi savaites, iki gegužės vidurio, jie turi teisę galvoti ir rinkti informaciją. Neabejoju, kad sulauksiu didelio pasipriešinimo, nes tai didžiuliai pinigai. Kai mes komisijoje kovėmės dėl FNTT pareigūnų, buvo žmonės. Žmonių niekam negaila, o pinigų gaila visiems.
Bet anksčiau ar vėliau sulauksiu atsakymų. O jeigu tyrimą perims Antikorupcijos komisija, aš pats jausiuosi labiau apsaugotas, nes vienas tai galiu ir po mašina „palįsti“ už tokius pinigus.
