Rytų geopolitikos studijų centro (RGSC) direktorius Laurynas Kasčiūnas, svarstydamas tolimesnę konflikto tarp Gruzijos ir Rusijos eigą, portalui „Balsas.lt“ sakė, kad scenarijai gali varijuoti nuo Rusijos kariuomenės intervencijos iki Pietų Osetijos tapimo galutinai priklausoma nuo Gruzijos.
L. Kasčiūno manymu, Gruzijos intervencija „nebuvo vienos dienos reikalas“. Gandai, kad Gruzija gali imtis tokių veiksmų, jau buvo girdimi dar prieš porą savaičių.
Įtampa tarp Gruzijos ir Rusijos dėl separatistinių Abchazijos ir Pietų Osetijos regionų auga nuolat. Rusija šių metų pradžioje de facto pripažino abu separatistinius regionus. Anot L. Kasčiūno, Gruzija, įvertinusi nepalankiai jai susiklosčiusią situaciją tiek dėl Abchazijos, tiek dėl P. Osetijos, nusprendė imtis radikalesnių veiksmų.
RGSC direktorius pastebėjo, kad dabartinių Gruzijos veiksmų modelis primena jau išspręstą dar vieną Gruzijos konfliktą – dėl Adžarijos regiono. Tuomet Gruzija jį išsprendė per spaudimą ir ultimatumų teikimą. „Nesakau, kad šitas atvejis visiškai toks pat, bet iš esmės viskas eina per vienašališką spaudimą“, - portalui kalbėjo L. Kasčiūnas.
Anot direktoriaus, Gruzija šiuo atveju nusprendė sužaisti va bank ir P. Osetijos konfliktą išspręsti per karinį spaudimą bei primesti savo žaidimo taisykles. „Konfliktas turėtų sustoti, kai bus primestos žaidimo taisyklės ir sureguliuotas P. Osetijos statusas“, - savo nuomonę dėstė L. Kasčiūnas.
Abchazijos vaidmuo konflikte
L. Kasčiūno teigimu, Rusija Gruzijoje jau veikia per savo taikdarius, todėl pagrindinis klausimas – ar rusai nuspręs įvesti savo kariuomenę, ar ne. Direktorius nenorėjo vertinti, kuri tikimybė yra didesnė. „Čia jau jų strategijų klausimas“, - sakė jis portalui.
L. Kasčiūnas tvirtino, kad yra svarbu įvertinti ir Abchazijos reikšmę konfliktui. Visų pirma, patys abchazai supranta, kad įvykiai tiesiogiai gali atsiliepti ir jiems. „Šiandien Osetija, o po poros metų – gali būti ir Abchazija“, - svarstė pašnekovas.
Antra, jei Rusija nuspręstų pradėti karą, labiausiai tikėtina, kad antras frontas būtų atidarytas per Abchaziją. Kuo Rusijai tai palanku – čia ne rusai, o patys abchazai veikia ir grasina panaudoti karinę galią.
Konfliktas turi būti internacionalizuotas
L. Kasčiūno teigimu, Rusijai Pietų Osetijoje yra reikalingas status quo. „Čia kaip domino efektas – jei Rusija prarastų Osetiją, kas toliau?“, - retoriškai klausė RGSC vadovas. Anot jo, rusams palankiausia yra dabartinė situacija, kai Pietų Osetijos statusas nėra aiškus.
Tuo metu Gruzija šią situaciją gali stengtis pakreipti kitaip – pabandyti parodyti, kad Rusija nesusitvarko su situacija regione, kuriame ji vykdo taikdarišką misiją. Kitaip sakant, parodyti, kad „jų ta misija yra beprasmė, kad reikia internacionalizuoti konfliktą, reikia įtraukti Europos Sąjungą, NATO ir Jungtines Tautas“, - sakė L. Kasčiūnas.
Kalbėdamas apie Lietuvos vaidmenį konflikte, L. Kasčiūnas sakė, kad mums reikėtų eiti per tarptautines struktūras. Nors konflikto internacionalizavimas yra sudėtingas – ES nenori įsitraukti, JT veiksmai yra blokuojami – anot RGSC direktoriaus, „reikia siekti, kad šie konfliktai taptų tarptautiniais konfliktais, kad įsitrauktų tarptautinė bendruomenė“.
L. Kasčiūnas sakė nemanąs, kad rusų taikdariai turėtų išvykti – pavyzdžiui, teritorijoje galėtų misiją vykdyti ir Rusijos, ir ES taikdariai.
Kaip dar vieną kelią konflikto internacionalizavimui pašnekovas įvardino derybų formato dėl Osetijos statuso pakeitimą. Šiuo metu derybos vyksta tarp Gruzijos, Rusijos, Šiaurės ir Pietų Osetijų bei ESBO. Anot L. Kasčiūno, derybinis formatas dabar yra nepalankus gruzinams, todėl šioje vietoje galėtų įsitraukti ir ES.
Ateitis – neaiški
Anot L. Kasčiūno, dabar tikėtini du pozityvūs scenarijai: arba gruzinai „paspaus ir paims“ Pietų Osetiją, arba konfliktas bus kažkaip internacionalizuotas.
Negatyvūs scenarijai varijuoja nuo dar vieno fronto atidarymo Abchazijoje iki viso regiono destabilizacijos.
„Gali būti nuo Rusijos intervencijos į Gruziją iki to, kad Gruzija pasiims Osetiją, ir viskas. Yra dar ir tarpiniai variantai, tokie kaip tarptautinės bendruomenės įsitraukimas“, - apibendrino L. Kasčiūnas.
Donatas Puslys, Indrė Bungardaitė
