Vasara vasara... Bet aktorei Larisai Kalpokaitei ilsėtis ir vasarą nėra kada.
- Baigėsi darbų sezonas teatre, nufilmuotas naujas serialas, kuriame vaidinate . Ar turite laiko atostogoms?
- Ką tik turėjau savaitėlę, bet ta atostogų savaitė, deja, jau baigėsi. O dabar jau grįžtu į darbą „Domino“ teatre, važinėsime po Lietuvą su šio teatro spektakliais. Aišku, kad gastrolių metu tarp spektaklių, pasirodymų bus ir laisvų dienų, bet tokių atostogų, kad galėčiau ištisą savaitę ilsėtis, kad ir kaip gaila bebūtų, šią vasarą tikrai nebus.
Geriausias poilsis – tyla
- Kaip geriausiai pailsite po įtempto darbų sezono?
- Šį kartą buvome nuvykę į sesės draugo sodybą prie ežero. Maudėmės ir ežere, ir pirtelėje, vaikštinėjome po mišką. Va, taip ir ilsėjausi, mėgaudamasi ramybe ir vasara. Kitaip savo poilsio ir neįsivaizduoju, tik ramybėje, tyloje ir kad kuo mažiau reikėtų bendrauti. Man ne tiek ir svarbu, kur ilsėtis: prie ežero, sodyboje ar sode,– svarbiausia tik, kad kuo mažiau būtų šurmulio, nes tuojau pat vėl į tą šurmulį teks grįžti. Iš tiesų darbas darbą veja, bet tuo aš irgi esu patenkinta.
- Jums atostogaujant televizija pradėjo rodyti naują serialą „Namai, kur širdis,“ kuriame ir jūs vaidinate. Ar matėte bent vieną seriją?
- Na, televizoriaus sodyboje nebuvo. Bet vieną seriją spėjau prieš išvažiuodama pamatyti. Deja, manęs toje serijoje irgi nebuvo. Nerodė (juokiasi). Na, nepamačiau ir nesvarbu. Man nėra labai svarbu save matyti, dažniausiai pažiūriu kokią vieną serialo seriją, kad įsitikinčiau, ar į tą pusę vaidinu ar ne į tą, ir to pakanka. Siužetą juk ir taip žinau. Tiesą sakant, vasarą neturiu nei ypatingo noro, nei laiko žiūrėti televizorių.
Dainuoti sunkiau
- Šią vasarą su „Domino“ teatru keliausite po Lietuvą su spektakliais ir rengsite romansų vakarus. Kuri veikla jums vasarą artimesnė, malonesnė?
- Man viskas, ką šiuo metu darau, yra ir artima, ir miela. Aš tik džiaugiuosi, kad turiu galimybę save išreikšti ne vienoje srityje, o net keliose: teatre, kine, serialuose, dainuodama. Na, bet jei reikėtų palyginti dainavimą ir vaidybą pagal tai, kiek jėgų atiduodu vienam ir kitam, tai turiu pasakyti, kad koncertuoti man yra sunkiau. Štai kad ir spektaklyje „Žirklės“, 2,5 valandos vaidinu, beveik neišeidama iš scenos, bet pati pastebėjau, kad visvien tiek nebūnu pavargusi po šito gana sudėtingo man spektaklio, kiek po romansų vakaro. Dainavimas atima ypatingai daug energijos. Todėl rengti romansų vakarą po vakaro negalėčiau. Po kiekvieno tokio vakaro turiu gerai pailsėti, nes visų pirma balsui reikia poilsio, o ir vidus poilsio prašosi, nes emocionaliai labai daug savęs atiduodu dainuodama, kitaip neįmanoma, romansas – toks žanras. Pačiuose romansuose labai daug įvairiausių emocijų, o dainuojant jos turi būti tikros. Negali būti taip, kad atsistojau padainavau ir nuėjau nuo scenos. Viską turiu išjausti ir išgyventi scenoje.
- Prieš devynerius metus pradėjote dainuoti romansus ir jūsų romansų vakarai tikrai turi nemaža gerbėjų. Kodėl taip ilgai delsėte, kodėl taip vėlai su savo romansais išėjote į sceną?
-Turbūt viskam turi ateiti savas laikas. Iš tiesų romansus aš dainuoju jau labai seniai. Nuo pat jaunystės. Tik anksčiau dainuodavau savoje kompanijoje, aktoriams, draugams, jų paprašyta. Prisimenu, kad dažniausiai tai būdavo vakarėlių metu, o ypač tada, kai gastroliuodavo su teatru. O paskui tie patys kolegos ir draugai pradėjo mane raginti: „Tu ruošk programą“. Bet aš vis nedrįsdavau. Ir tik tada, kai pasirodė Gyčio Paškevičiaus ir Ingos Valinskienės įrašyti romansai, susimąsčiau, kodėl aš to nedarau. Jie dainuoja, kodėl aš negaliu? Va, taip ir pradėjau dainuoti.
Klausytojai graudintis nenori
- Kuo jums buvo ir tebėra patrauklus šitas žanras?
- Visų pirma romansas mane žavi tuo, kad jis turi pradžią ir pabaigą. Tai yra tarsi istorija, kurią tu turi papasakoti klausytojui iki galo. O istorijos pasakojimas man labai artimas dalykas kaip aktorei. Graži poezija, graži ir muzika – visa tai paperka ir paliečia širdį. Galėčiau turbūt ir liaudies dainas dainuoti ir labai daug jų žinau, ypač dzūkiškų dainų daug moku, bet, manau, kad tas dainas yra kam dainuoti. O romansas kaip tik man, labai tikslus žanras, ir, sakyčiau, toks aktorinis...
- Romansuose paprastai dainuojama apie meilę. Ar būna romansų ir ne meilės tema?
- Dažniausiai apie meilę. Todėl romansai dažnai būna tokie liūdni, net tragiški. Bet yra nemaža dalis romansų ir linksmų, juokingų, netgi ironiškų. Gana plati romansų paletė. O aš, kai pradėjau dainuoti romansus, pastebėjau, kad publika netgi geriau klauso linksmų romansų nei graudžių ir liūdnų. Matyt, dabar toks laikas, to reikia žmonėms. Ir mano repertuare yra šiandien visokių romansų.
Meilė metams nepavaldi
-Kaip manote, ar ateina kada nors toks laikas žmogaus gyvenime, kai meilės tema tampa jam nebeaktuali?
- Manau, kad šita tema amžina, ji tol bus aktuali, kol tik bus pasaulyje vyras ir moteris. O ir amžiaus ribos, manyčiau, nėra meilei. Žmogui visada reikia ir reikės artimo, nesvarbu, ar jam būtų dvidešimt, ar septyniasdešimt. O jeigu tokio žmogaus nėra, dar labiau meilės ilgiesi. Kūnas sensta, bet siela juk lieka ta pati. O ji visada šaukiasi savo antrosios pusės. Va, mano mama tėtį palaidojo prieš septynerius metus, bet ir šiandien ji jo vis ilgisi. O mamai jau 86, ir ji vis prisimena, kaip su tėčiu susipažino, kaip jie abu tuokėsi... Mes tas istorijas jau ir atmintinai žinome, bet klausome. Kiekvieną kartą kaip iš naujo.
O jums meilė ką reiškia?
- Ji man tiek pat svarbi, kaip ir kiekvienam. Labai nesileisdama į asmeniškumus, galiu tik pasakyti, kad nors ta meilė būna ir visokia – juokinga, graudi, kartais net tragiška,– bet ji yra. Ir troškimas kažko nepasiekiamo, nuostabaus, kažkokios svajonės visada yra, ir niekur jos nedingsta iš mano gyvenimo. Šia prasme esu niekuo neišsiskirianti iš visų.
O kokio amžiaus klausytojai labiausiai yra pamėgę romansus?
- Žmonės, kurie ateina klausytis romansų, žino, ko ateina. Jie neperka katės maiše. Ir dažniausiai tai būna žmonės jau su gyvenimiška patirtimi, patyrę visokių jausmų ir visokios meilės. Mano klausytojas maždaug nuo 35 metų, o toliau jau ribos nėra.
- Bet ir jūsų repertuaras šią vasarą atsinaujino. Tiesa?
- Taip, atsinaujino. Šią vasarą aš truputį mažiau dainuoju populiarių senovinių romansų. Kol kas šiek tiek atidėjau juos į šalį, kadangi į vieną programą visko ir nesutalpinsi. Dabar esu įtraukusi į repertuarą daugiau šiuolaikinių romansų, XX- ojo amžiaus antrosios pusės, taip pat romansų iš kino filmų. Ir lietuviškas dainas dainuoju. Mano romansų vakaruose skamba gana įvairios ir skirtingų autorių dainos: nuo Editos Piaf repertuaro iki Vytauto Kernagio, Fausto Latėno ir mano akompaniatoriaus sukurtų dainų...
Tik faktai:
Romansas – lyrikos žanras, dainuojamasis eilėraštis, išsakantis trumpalaikes nuotaikas, meilės išgyvenimus. Aktorės ir romansų atlikėjos Larisos Kalpokaitės repertuare apie 60 romansų.
Larisa Kalpokaitė yra išleidusi romansų albumą „Moteris lange“(2009).
Šią vasarą L. Kalpokaitės su „Domino“ teatru savo romansų vakarus pristatys Lietuvos pajūrio poilsiautojams.
E. Žvirblienė
