Maskvos olimpinė čempionė ir pasaulio eksrekordininkė Lina Kačiušytė viliasi, kad Rūta Meilutytė Barselonoje pelnys dar vieną aukso medalį Jos abi labai panašios. Aukštos, tvirtos, šviesiaplaukės. Kone seserys. Abi – olimpinės ir pasaulio čempionės, planetos rekordininkės. Abi įspūdingų pergalių pasiekė, būdamos paauglės. Tiktai viena plaukė 200 m krūtine, o kita – 100 m, viena triumfavo prieš 35 metus, o kita fantastiškais rezultatais stulbina dabar. Jos – Lietuvos sporto legendos. Ir ne tiktai Lietuvos, bet ir viso pasaulio. Tai – Lina Kačiušytė ir Rūta Meilutytė.
„Mūsų panašumai? Dar pridurkite, kad abi gražios (šypsosi ...). Bet aš visai kita, aš - Lina Kačiušytė. Pasaulio rekordą pagerinau, būdama 15 metų –1978 m. per pasaulio čempionatą Vakarų Berlyne 200 m distancijoje per vieną dieną dukart gerinau planetos rekordus – per parengiamąsias varžybas pasiekiau 2 min. 33,11 sek., o finale – 2 min. 31,42 sek.
Po metų pasaulio rekordą pagerinau iki 2 min. 28,36 sek.. Plaukiau ir 100 m distanciją krūtine, mano geriausias rezultatas – 1 min. 10 sek., - sako L.Kačiušytė, dabar Lietuvos olimpinio sporto centro plaukimo kuratorė ir Lietuvos olimpiečių asociacijos prezidentė.
L.Kačiušytė čempioniškus ir rekordinius Rūtos plaukimus matė tiktai per televiziją, nors ji ir buvo Lietuvos specialistų grupėje per Londono olimpines žaidynes. Tačiau negavo bilietų į finalines varžybas, kurias laimėjo R.Meilutytė.
Per "Eurosport" kanalą L.Kačiušytė žiūri visas pasaulio čempionato lenktynes. „Kaifavau, kai komentatorius laužyta kalba minėjo Meilutytės pavardę ir negailėjo jai liaupsių“, - po 100 m distancijos krūtine finalo spasakojo L.Kačiušytė.
Ką išgyvenai matydama Rūtos Meilutytės pasirodymą?, - paklausiau Linos Kačiušytės.
Jaudinausi ne mažiau už Rūtą. Tai – nuostabi plaukikė, duok Dieve jai sveikatos, kad mus visus linksmintų kuo dažniau. Rūta - sprinterė, pasižymi ypatinga jėga ir gera reakcija startuojant, turi nepaprastai stiprias rankas ir kojas.
Nieko negaliu pasakyti apie jos ramumą, į Rūtos vidų neįlindau. Tačiau mačiau, kad prieš startą visos finalininkės nervinosi. Tai normalu, kuris gi sportininkas nesinervina?
Vienus labiau veikia ikistartinis jaudulys, o kitus mažiau. Jeigu Rūta laimėjo, tai reiškia, kad kirvis atitiko kotą, taip ir turėjo būti.
Ar tikėjaisi, kad Rūta taps pasaulio čempione?
Taip, tai matėsi jau po pačio pirmojo starto, kai Rūta pasiekė geriausius rezultatus. Tiktai būtų tikrai fantastiška, kad ji finale dar kartą būtų pagerinusi pasaulio rekordą. Ir taip viskas idealu, tačiau tada būtų aukščiau idealaus.
Kaip galvoji, kur mūsų plaukikės galimybių riba, kadangi jos treneris Jonathanas Ruddas iš jos reikalauja dar geresnių rezultatų?
Jeigu Rūtai nepasisekė, vadinasi, negalėjo. Manau, kad ribų nėra, vienas Dievas žino, kur ta riba - kiek Rūta galės, tiek ir gerins savo 1 min. 4,35 sek. rezultatą.
Ar Rūtai pranašauji pergalę ir 50 m krūtine distancijoje?
Viliuosi, nors kova turėtų būti labai atkakli, visos sportininkės „sutilps“ į 1 sekundę. Tai – laimės reikalas, jeigu Fortūna bus Rūtos pusėje, tai ji ir laimės. Labai norėčiau, kad Rūta pelnytų dar vieną aukso medalį, kuris papuoštų jos gražią apdovanojimų kolekciją.
Prireikė net 35 metų, kol Lietuvoje atsirado nauja Lina Kačiušytė.
Taip, spėjau ir savo 50 metų jubiliejų sausio 1 d. atšvęsti. Šiemet birželio mėnesį pas mane buvo atvažiavusios olimpinės čempionės ir pasaulio rekordininkės maskvietės Marina Koševaja, kurios pagerinau visus rekordus, ir Olga Kliavakina. Visos esame labai geros draugės, jos ypač gyrė Rūtą, ją vadino dideliu talentu.
Ar kada nors teko ilgiau pabendrauti su Rūta Meilutyte?
Ilgiau neteko, kalbėjausi tiktai darbiniais klausimais. Prieš Londono olimpines žaidynes jinai buvo atvažiavusi į Lietuvos olimpinį sporto centrą tikrintis sveikatą, tai persimetėme vienu kitu žodeliu. Labai atidžiai seku visus jos startus, žaviuosi jaunąja sportininke.
Kodėl nevykai į Barseloną, juolab kad gerai moki ispanų kalbą, anksčiu netgi vertėjavai?
Reikia dirbti, be to, nemėgstu karščio, dėl to Plaukimo federacija manęs ir nesivežė (šypsosi ...). Per televiziją geriau matyti. Barselona man - gražiausias miestas, gražesnio nesu mačiusi, jame buvau keturis penkis kartus. Per televiziją mačiau labai daug Ispanijoje gyvenančių lietuvių, kurie atėjo į baseiną palaikyti Rūtos. Tai labai džiugu. Didelis kaifas buvo matyti tris Lietuvos vėliavas – iš vienos pusės Amerika, iš kitos – Rusija, o mes aukščiausiai. Toks mažytis taškelis žemėlapyje ir prašau. Va, čia tai kaifas.
Per Lietuvos televiziją vyksta tiesioginės transliacijos iš Barselonos, mes jau atpratę nuo tokių dalykų. Pirmą kartą televizijos ekrane mačiau, kad Lietuvos plaukikų mineralinis vanduo yra „Akvilė“, kad plaukikus remia lietuviškos sultys „Magnum“. Manau, kad tai naujojo Lietuvos plaukimo federacijos prezidento Tomo Kučinsko įdirbis.
Marytė Marcinkevičiūtė
