Jau rugsėjo 7-ąją, šeštadienį, 9.30 val. LNK eteryje startuos laida apie vaikų auginimą ir ugdymą „Padėkime augti“ su antrosios atžalos besilaukiančia laidos vedėja Laura Imbrasiene. Gruodžio mėnesį vaikelio susilauksianti Laura nelėtina tempo ir drąsiai neria į televiziją. „Kol neatsidūriau horizontalioje padėtyje ir galiu dirbti, nemanau, kad reikia nuo savęs stumti patinkančią veiklą“, – šypsosi Laura. Kurti laidą apie vaikų ugdymą – jai šventa misija, nes auklėti vaikus, pasak laidos vedėjos, yra sunkus, didelis ir kasdienių pastangų reikalaujantis darbas.
- Kad laukiatės, spauda sužinojo visai neseniai. Kaip taip ilgai pavyko nuslėpti nėštumą? - Argi gali slėpti tokį džiaugsmą? Tiesiog nesu tas žmogus, kuris, sužinojęs geras naujienas, iš karto puola skambinti žurnalistams (juokiasi). Mano įsitikinimu, tokius dalykus gali ramia širdimi sakyti, kai ant rankų sūpuoji naują šios žemė gyventoją, tad dar reikia ramiai palūkėti.
- Ar visada svajojote apie didelę šeimą? - Mano norai - labai kintantis reikalas. Su laiku vis auga ir auga (šypsosi). Iš tiesų, tai labai patinka didelės ir darnios šeimos. Visi turintys šeimas kuo puikiausiai supranta, koks tai sunkus, didelis ir kasdienių pastangų reikalaujantis darbas. Tad jei esi mąstantis, ryžtis ne visuomet lengva. Kol kas tai artėju prie standartinės šeimos modelio, o apie didelę dar turėsiu laiko pagalvoti.
- Kaip apibūdintumėte dabartinį gyvenimo etapą? - Užkopiau į dar vieną savo gyvenimo kalną. Nuostabioje viršukalnėje, kurioje atsiveria beribiai pasirinkimai, vėl turiu pamąstyti ir nuspręsti, kuria kryptimi norisi eiti, kokius pasirinkimus daryti ir kaip įdomiai galiu gyventi nuo šiol. Esu pakankamai nerami asmenybė, todėl esantiems šalia ganėtinai sunku, kai mane ima draskyti minčių audros.
- Ar nekilo mintis dėl pasikeitusios situacijos kuriam laikui užmiršti televiziją? - Jei taip būtų rekomendavę medikai, matyt, taip ir nutiktų, bet kol neatsidūriau horizontalioje padėtyje ir galiu judėti bei dirbti, nemanau, kad reikia nuo savęs stumti patinkančią veiklą. Tikiuosi ir toliau galėsiu sėkmingai darbuotis, tik siek tiek ramiau.
- Televizija - ne viena jūsų veikla. Esate ir papuošalų dizainerė... - Papuošalai – mano hobis. Tikrai nesu papuošalų dizainerė, tiesiog viską kartu su sese darom taip, kaip jaučiam, nesam šio reikalo profesionalės. Prieš trejus metus užsidegiau ir pradėjau lankyti juvelyrikos galeriją, kurioje vis dar mokausi minkyti metalus, stengiuosi pažinti emalės darbų subtilybes. Šiuo metu yra stop etapas, nes besilaukiančiai nelabai patariama būti prie visokių chemikalų. Bet kai tik galėsiu, stengsiuos sugrįžti su naujomis įgyvendinimui paruoštomis idėjomis.
- Jūs - mėgstamas reklamos veidas. Ko nereklamuotumėte? - Niekada negalvojau. Užsakovai skambina, siūlo, o aš pasirenku arba ne.
- Ar fotografuotumėtės besilaukianti žurnalo viršeliui? - Ant viršelių nesibraunu ir tai nėra mano siekiamybė, ypatingai dabar man turėtų labai patikti idėja, kad sutikčiau.
- Ar turite mėgstamą metų laiką? Ar vaikas gims tinkamu sezonu? - Pasiilgstu visų metų laikų po pertraukos: baltos žiemos su puriomis pusnimis ir slidėmis, vasaros su žemuogių pievelėmis, beribėmis kvepiančių vaistažolių ir žydinčių gėlių pievomis, šiltomis liūtimis ir vaivorykštėmis, pilnais sodeliais ir darželiais gėrybių. Bet labiausiai patinka ankstyvas pavasaris, pargenantis giedoti paukščius namo, sparčiai bundantys augalai, pirmieji žiedeliai, lašai nuo stogų ir saulė, kuri tuo metu yra labiausiai vertinama. Patinka ir ruduo, spalvomis nutaškantis visas pašales ir primėtantis visus pakraščius lapų, ir, jei netingi pakeliauti po Lietuvą, dovanojantis nuostabaus grožio peizažus. Ir, svarbiausia, tie abu metų laikai turi ypatingą kvapą. Vaikelis pas mus ateina tas, kuris turi ateiti ir kada jam lemta. Niekada nesupratau žmonių, kurie su kažkuo tariasi, kada geriau pradėti vaiką. Ir planai mūsų dažniausiai lieka planais… Viskas vyksta kažkaip ypatingai – tada, kai reikia.
- Kas jums daugiausia suteikia laimės? - Maži mano mažo gyvenimo dalykai: plakanti mažytė širdelė manyje, besišypsantys mano svarbiausi vyrai, vis dar galiu džiaugtis, kad mano mama ir sesė šalia, stovėti po lietum, gulėti ant žolės, žinoti, kad turiu kam paskambinti, apie ką svajoti, ko laukti. Šį savaitgalį buvau sodyboje ir žiūrėdama į tolimas, be proto gražias Zarasų apylinkes mintyse pagalvojau, jog esu laiminga, nes galiu jausti, matyti, suprasti ir džiaugtis.
- Esate tituluojame viena gražiausių Lietuvos moterų. Kur jūsų grožio paslaptis? Ar bijote lekiančio laiko? - Gimiau, kokia gimiau, vienam graži, kitam - nelabai. Neturiu jokių paslapčių. O laikas, kaip gi jo galima bijoti? Tada visuomet būtum strese – ką gi man reikės daryti, kaip čia apgauti laiką? Ką čia kiti pasakys apie mano išvaizdą? Tai gali taip įtraukti, kad pamirši svarbesnius dalykus, o gyvenimas taip ir praeis pro šalį. O tu vis bijosi… Juokinga ar ne? Manęs, laimei, tai neliečia, aš draugauju su laiku.
- Kurio naujo LNK sezono „Aistra nugalėti“ laidos labiausiai laukiate? - „Lietuvos balso“, nes jame dalyvaus vienas vaikinukas, su kuriuo vasarą dirbome stovykloje, tad visaip kaip reikės sirgti ir jį palaikyti.
