D. Šlapelis, R. Valuckas, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
Iki prezidento rinkimų liko mažiau nei pusmetis, bet dar vis nėra kandidato, kuris aiškiai pretenduotų surinkti protesto balsų, tų rinkėjų, kurie visada nepatenkinti esama valdžia ir politikais, nors dažniausiai patys juos būna ir išsirinkę.
Visuomenės nuomonės tyrėjai stebisi, kad iki prezidento rinkimų likus tiek laiko, turime vos vieną registruotą kandidatą – Darbo partijos atstovą, parlamentarą Artūrą Paulauską ir du paskelbtus, kad kandidatuos – europarlamentarą, socialdemokratą Zigmantą Balčytį bei valstiečių ir žaliųjų kandidatą Bronį Ropę.
„Nebuvo, kad taip mažai tų norinčių, o ir jie – lyg iš kažkokios pareigos eina ne visai norėdami. Ne taip, kaip 2002-aisiais, kai buvo 17 kandidatų“, – LRT laidoje „Savaitė“ pastebi Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys.
Neabejojama, kad dar vienos kadencijos sieks ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Panašu, kad ją žada palaikyti konservatoriai ir Liberalų sąjūdis.
„Jos nekandidatavimo atvejis – labai teorinis, nes pakankamai daug požymių rodo, kad apsisprendimas bus teigiamas. Įmanomas ir mūsų kandidato iškėlimas, bet tai – tik teorinė galimybė“, – sako Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma.
Liberalų sąjūdžio narys Gintaras Steponavičius prezidentei priekaištų neturi: „Mes prieš 4,5 metų prezidento rinkimuose rėmėme D. Grybauskaitę ir jos veiklą vertiname kaip pakankamai sėkmingą ir solidžią.“
Neaišku, kas susirinks protesto balsus
Tačiau ir nuomonių tyrėjai, ir politologai pripažįsta, kad dar turėtume sulaukti kandidato, kuris sieks pritraukti protesto balsus.
„Yra daug žmonių, kurie linkę viską neigt ir jiems nepatinka nei vienas iš dabartinių kandidatų. Surinkti jų balsus iš tikrųjų atsiras norinčiųjų. Dar neaišku, kokią strategiją panaudoti tam, kad surinkti tuos protesto balsus“, – teigia politologas prof. Lauras Bielinis.
Manoma, kad šių balsų galėtų tikėtis „Tvarkos ir teisingumo“ partijos kandidatas.
„Aš tikiu, kad rinkimuose dalyvaus prezidentas Rolandas Paksas. Jeigu bus kažkokios kitokios aplinkybės, mes turėsime kandidatą, kuris pretenduos“, – apie rinkimų planus kalba „Tvarkos ir teisingumo“ partijos vicepirmininkas Valentinas Mazuronis.
Drąsos kelio atstovai sako, kad protesto balsams rinkti būtų tinkama Neringos Venckienės kandidatūra. Tačiau jai esant užsienyje, ši partija vargu ar kels savo kandidatą, greičiau parems kitos, pavyzdžiui, „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pretendentą.
„Vertindami savo realias galimybes, kandidatūras, dabartines arba būsimas, mes tikrai orientuosimės į žmogų, kuris supranta, kad mes negyvenam gerovės sąlygom“, – komentuoja Seimo „Drąsos kelio“ frakcijos narys Povilas Gylys.
Neatmeta L. Graužinienės kandidatūros
Kol viešumoje nėra daug degančių noru kandidatuoti prezidento rinkimuose, šią savaitę nelabai nustebino Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, pareiškusi, kad neatsisakytų kandidatuoti prezidento rinkimuose, jei partija lieptų. O kad partija gali liepti, jau esame patyrę.
„Aš nenustebčiau, jeigu staiga būtų nuspręsta tai padaryti. Žinome, jog Darbo partijos vadovas gali gana staigiai pakeisti savo deleguotus atstovus. Tą matėme, kai ankstesnis Seimo Pirmininkas buvo pakeistas“, – apie L. Graužinienės galimybę kandidatuoti teigia VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius prof. Ramūnas Vilpišauskas.
Iki šiol tik prezidentės veiklą kritikavusi Darbo partijos pirmininkė, šią savaitę užsipuolė socialdemokratus, kad nepritaria jos teiginiams, neva, pensijas galima būtų pradėti kompensuoti jau šią žiemą. Taip pat ji pranešė, kad pasirašė už referendumą dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams, nors jai pačiai turėtų būti žinoma, kad Lietuvai dėl to grėstų Europos Sąjungos sankcijos.
„L. Graužinienė jau kelintą savaitę ir mėnesį demonstruoja nepasitenkinimą, problemų, pasaulio, žmonių padalijimą į blogus ir gerus, tinkamus bei netinkamus ir panašiai. Iš tikrųjų ji formuoja tam tikrą protesto koridorių“, – tvirtina L. Bielinis.
Tačiau, rezultatas buvo priešingas, nei, reikia manyti, norėtų L. Graužinienė ir jos partija. Blaškymasis, kritikuojant visus, Seimo Pirmininkei gerokai pakenkė.
„L. Graužinienė, deja, šiuo metu yra vienas iš nemėgstamiausių žmonių Lietuvoje – gruodį 57 proc. vertino neigiamai, apie 20 proc. – teigiamai. Su tokiais reitingais pretenduoti rinkimuose yra neįmanoma“, – įsitikinęs V. Gaidys.
Jis sako, kad L. Graužinienė praleido auksinę galimybę padidinti savo populiarumą, jei būtų kovojusi prieš algų padidinimą Seimo nariams, kol nekompensuojamos pensijos. O dėl to kaltinant koalicijos partnerius – premjerą ir Vyriausybę – jau patvirtinus biudžetą, populiarumo nesusikrausi.
Gali nutikti, kad taip ir neatsiras potencialaus protesto balsų lyderio. Pasak politologų, dalį šių balsų gali pritraukti D. Grybauskaitė.
„Atgaivinti žmonių viltį jos atžvilgiu tikrai nėra sudėtinga. Ir tą ji mokėtų padaryti“, – mano L. Bielinis.
Taigi, neatmestina, kad visi jau susitaikė su prezidento rinkimų nugalėtoju, kuris pretenduoja įtikti ir protesto elektoratui, ir tam, kuris bent jau kol kas nelabai turi iš ko rinktis.
