Panašu, kad vidaus paklausa, tai yra namų ūkių ir vyriausybės vartojimas bei investicijos, išliko pagrindiniu ekonomikos varikliu. Dėl Rusijos – Ukrainos konflikto išaugus politiniam ir ekonominiam neapibrėžtumui regione, gyventojų lūkesčiai pablogėjo. Tačiau tai kol kas nenuslopino noro daugiau vartoti – mažmeninė prekyba per antrąjį šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 6,1 procentų. Sparčiausiai augo prekyba ne maisto prekėmis – baldais, apšvietimo įranga ir kitomis namų ūkio prekėmis, garso ir vaizdo įranga, drabužiais. Pajamas sparčiai augino ir maitinimo įmonės. Visa tai iliustruoja, kad mažėjant nedarbui ir augant darbo užmokesčiui, šalies gyventojai gali sau leisti įsigyti vis daugiau ne pirmo būtinumo bei geresnės kokybės prekių.
Net ir išaugus neapibrėžtumui dėl Rusijos – Ukrainos konflikto, tačiau kol kas nepasireiškus tiesioginiam neigiamam jo poveikiui Lietuvos įmonėms, mažai tikėtina, kad dauguma įmonių būtų koregavusios savo investicinius planus. Vis dėlto, kai kurių įmonių, daugiausiai prekiaujančių su Rusija, bei transporto ir logistikos įmonių, gabenančių krovinius minėtos šalies kryptimi, sprendimus dėl investicijų galėjo pakoreguoti pablogėjusi ekonominė situacija Rusijoje.
Prie investicijų šalyje augimo prisidėjo ir augančios gyventojų investicijos į būstą, nors jos greičiausiai augo kiek lėtesniu tempu. Antrąjį šių metų ketvirtį pablogėjus vartotojų lūkesčiams metinis butų pirkimo-pardavimo sandorių Vilniaus mieste augimo tempas sumažėjo nuo dviženklio skaičiaus iki 6 procentų. Taigi, tikėtina, kad investicijų augimas antrąjį ketvirtį augo kiek lėtesniu, tačiau vis dar sparčiu tempu.
Silpniausia ekonomikos grandimi išliko eksportas, tačiau jis turėjo mažesnį neigiamą poveikį ekonomikos augimui nei pirmąjį ketvirtį. Šių metų balandžio – gegužės mėn. prekių eksportas nominalia verte buvo 6,7 proc. mažesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Didžiausią neigiamą poveikį prekių eksporto augimui turėjo smukę transporto priemonių, naftos produktų, daržovių ir javų pardavimai užsienio šalyse. Eksportas į Rusiją, kuriai tenka penktadalis viso Lietuvos eksporto, taip pat krito ir šis mažėjimas apėmė gana platų eksportuojamų prekių asortimentą. Eksportas į Rusiją traukėsi greičiausiai ne tik dėl sumažėjusios rusų perkamosios galios ir investicinių prekių poreikio, bet ir dėl atpigusio rublio sumenkusių Lietuvos eksportuotojų pajamų.
Nepaisant gegužės mėn. fiksuoto laikino naftos produktų gamybos ir eksporto rodiklių pagerėjimo, birželio mėnesio duomenys nenuteikia optimistiškai ir panašu, kad naftos perdirbimo gamyklai sunkūs laikai dar nesibaigia. Vis dėlto galime pasidžiaugti, kad dauguma kitų apdirbamosios pramonės šakų išliko konkurencingos – didino savo gamybą ir pardavimus į užsienio šalis. Ypač sparčiai augo farmacijos produktų, plastiko dirbinių bei baldų eksportas. Be to, jau antrą mėnesį iš eilės stebimos teigiamos tendencijos chemijos pramonėje leidžia tikėtis, kad Lietuvos trąšų gamintojams pagaliau pavyks išbristi iš sunkumų.
Visgi pablogėję įmonių, ypač iš pramonės ir paslaugų sektorių, bei vartotojų lūkesčiai dėl ateities gali sulėtinti vartojimo augimą bei pakoreguoti įmonių investicinius planus antrąjį šių metų pusmetį. Tačiau svarbu suprasti, kad kol kas fundamentalių priežasčių daug lėtesniam šalies ekonomikos augimui nėra, o prastesni lūkesčiai yra daugiausia nulemti baimių dėl tolesnės konflikto Ukrainoje eigos, naujų Europos Sąjungos sankcijų Rusijai ir galimų atsakomųjų Rusijos veiksmų.
