Priminęs, kad greta Lietuvos kyla viena, o gal ir dvi atominės jėgainės – Astravo Baltarusijoje ir Baltijos Kaliningrado srityje – jis sakė: „Šiandien prie paminklo prisiminėme pasekmes, prisiminėme, kad radioaktyvus debesis iš Černobylio slinko virš Lietuvos. Jei avarija įvyktų Astravo AE, Lietuva neturėtų kur evakuotis.“
Pasak jo, Lietuva visų pirma turi išspręsti problemas ne dėl naujos AE, kuri gali būti statoma, bet dėl Ignalinos AE uždarymo.
„Visos problemos ir skandalai, kurie susiję su ES lėšų panaudojimu, yra gėdingi. Nuo to, kaip bus atlikti saugyklų įrengimo darbai, priklauso ir mūsų, ir ateinančių kartų fizinis saugumas. Todėl turime kuo teisingiau atlikti darbus, kurie vyksta Ignalinos AE ir pradėti kalbėti apie naują energetikos strategiją“, – sakė L. Balsys.
VAE – ,,zombiškas projektas“
,,Tai, kas vyksta su VAE projektu, jau kelią juoką. Po paskutinio Baltijos asamblėjos posėdžio nusprendėme kreiptis į Baltijos šalių vyriausybes, kad galų gale paaiškintų, kokios vyksta slaptos derybos ir kokius pateikia atsakymus Latvijai ir Estijai mūsų energetikos ministerija. Politiniu lygmeniu nei latviai, nei estai nenori kišti pinigų į kai kurių mūsų politikų ambicijas statyti VAE“, – kalbėjo parlamentaras.
„Aš manau, kad tai yra zombiškas projektas. Turint omenyje geopolitinę situaciją ir Rusijos retoriką, mums AE turėjimas būtų didžiulius strateginis pavojus. Kas gali garantuoti, kad kokio nors ,,žalio žmogeliuko“ paleista raketa ar granatsvaidžio šūvis nepataikytų ,,tiesiai į 10-uką“ ir turėtume zombišką problemą dėl katastrofiškų pasekmių“, – kalbėjo L. Balsys Černobylio katastrofos 28-osioms metinėms paminėti skirtoje spaudos konferencijoje. Anot jo, Rusija net galėtų kontroliuoti mūsų AE darbą, nes esame priklausomi nuo to, duos ar neduos ji vadinamosios momentinės galios.
L.Balsys pabrėžė, kad statoma jungtis su Švedija užtikrins mums patikimą ir pigų (jo teigimu, po 4–11 lietuviškų centų už kilovatvalandę) skandinaviškos energijos tiekimo šaltinį.Jis taip pat sakė, kad tose šalyse prognozuojamas energijos perteklius yra 2 kartus didesnis, negu Lietuva sunaudoja per metus. „Todėl pasakymas, kad Lietuvai be atominės elektrinės gresia tamsa, yra netiesios sakymas“, – teigia L. Balsys. Pasak jo, plėtodami biokuro, kogeneracines elektrines mes išpildytume ir antrą nacionalinio energetinio saugumo reikalavimą – kad elektros energijos gamyba ir tiekimas būtų diversifikuoti ir decentralizuoti. Anot parlamentaro, pastačius VAE kitoms rūšims tiesiog nebūtų vietos.
Pavojingiausias radijo izotopas – Melas 86
„Chirosima, Nagasakis, Bikini atolas, Nevada JAV, Semipalatinskas ir Čeliabinskas Rusijoje, Černobylis Ukrainoje – tai baisusis XX amžiaus sąrašas, kuris buvo pratęstas ir XXI-ame amžiuje. Neišvengta didesnių ir mažesnių katastrofų Lenibgrade, Suomijoje, ir pagaliau didžioji gamtos stichija parodė savo jėgą Japonijoje Fukušimoje. Ar galima kada nors būti 100 proc. garantuotam, kad neįvyks nepataisoma katastrofa, kai turime ir žmogaus rankų klaidą – Černobylį, ir gamtos stichijos ranką – Fukušimą“, spaudos konferencijoje klausė gydytojas Gediminas Rimdeika, kūręs ilgus metus vadovavęs dabar jau uždarytam Černobyliečių medicinos centui.
„Tai džinas, kuris snaudžia ir dėl žmogaus ar gamtos prabilti ir padaryti tai, ką minime“, – sakė jis, primindamas, kad po Černobylio katastrofos praėjo jau 28 metai, tačiau pasekmes vis dar jaučiame.
Priminęs, kad į Černobylį vien iš Lietuvos buvo išsiųsta daugiau kaip 7 tūkst. jaunų vyrų, jis sakė, kad mūsų šalis nukentėjo dukart ir nuo radioaktyvaus debesies – kai jis ėjo į Švediją ir kai grįžo atgal. ,,Kai Japonijoje parodėme žemėlapius, savo teritorijos užterštumą, kad mes turime savo černobyliečius, – jie nustebo. Jie padėjo mums kuriant gydymo ir diagnostikos bazę“, – priminė gydytojas. Pacitavęs japonus, teigiančius, kad ir 70 metų tokiai tragedijai yra mažai, gydytojas piktinosi sprendimu panaikinti černobyliečiams ir radiacijos poveikio tyrimams labai reikalingą minėtą centrą. „Pasaulyje tik 15 proc. visos naudojamos energijos yra atominė , tačiau nepavojingos atominės energetikos nėra“, – sakė G. Rimdeika.
„Pats pavojingiausias radijo izotopas buvo ,,melas 86, – spaudos konferencijoje sakė gydytojas. – Jeigu būtume Lietuvoje žinoję, mes būtume žmonėms pasakę ,,neikit į saulę, nesikaitinkit, pabūkit namie tas kelias dienas“; kolūkiai – būtume sakę ,,sunaikinkit pieną, nes radioaktyvią žolę karvės suėdė“. Mes nukentėjome visi, kurie nors šiek tiek buvome po šiuo debesimi . Ir nėra ko stebėtis, kad užterštų teritorijų sąraše minimos Prancūzija, Anglija, net Korsikos sala yra patekusi į užkrėstą zoną“, – kalbėjo gydytojas.
Nors avarijų atominėse elektrinėse tikimybė nėra didelė, jų pasekmės yra katastrofiškos, priminė L. Balsys. „Fukušimos katastrofos pasekmės jau dabar įvertintos 1,5 mlrd. dolerių, pasekmes jaučia vandenynas, jaučia JAV, žvejybos verslas. Tai labai sunkiai prognozuojamos pasekmės, nesvarbu, ar avarija įvyktų veikiančioje, ar neveikiančioje, kaip IAE, atominėje elektrinėje“, – pabrėžė L. Balsys.
