„Mes negalime nekreipti dėmesio į žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje, o Europos Parlamentas turi užtikrinti, kad ES lygiu būtų imtasi atitinkamų priemonių“, – pažymėjo Laima Andrikienė, Žmogaus teisių pakomitečio vicepirmininkė, vakar vykusioje spaudos konferencijoje, skirtoje pakomitečio delegacijos š. m. rugpjūčio 30 – rugsėjo 3 d. vizitui į Rusiją.
Misijos Rusijoje metu ji ir kiti pakomitečio nariai, įskaitant jo pirmininkę Heidi Hautala, turėjo išskirtinę galimybę susipažinti, kaip Rusijoje įgyvendinamos žmogaus teisės, apsilankydami Michailo Chodorkovskio ir Platono Lebedevo teisme bei stebėdami, kaip per opozicijos demonstraciją Rusijos valdžia sulaikė daugiau nei 70 taikių demonstracijos dalyvių Triumfalnaja aikštėje.
L. Andrikienė taip pat lankėsi Šiaurės Osetijoje, buvusioje Beslano 1–oje vidurinėje mokykloje ir susitiko su 2004 m. rugsėjo 3 d. šioje mokykloje žuvusiųjų bei nukentėjusių šeimomis, kur lygiai prieš šešerius metus per prieštaringai vertinamą Rusijos saugumo tarnybų operaciją, siekiant išvaduoti čečėnų sukilėlių paimtus ir mokykloje laikytus įkaitus, žuvo 334 žmonės, įskaitant 186 vaikus.
Pusę dienos praleidusi M. Chodorkovskio teisme, L. Andrikienė teigė, kad nekyla abejonių, jog byla yra politizuota ir suklastota. Ji išreiškė didelį susirūpinimą dėl teismo proceso pažeidimų ir žeminančio elgesio su M. Chodorkovskiu ir P. Lebedevu. Pasak L. Andrikienės, pagrindinis tos dienos liudininkas atvirai teigė patyręs stiprų prokurorų spaudimą liudyti prieš M. Chodorkovskį. „Pirmoji bausmė, kurią dabar atlieka M. Chodorkovskis, baigiasi 2011 m., ir pagrindinis atsakingųjų už šią bylą tikslas – prailginti M. Chodorkovskio buvimą kalėjime, apriboti jo galimybes tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauti 2012 m. vyksiančiuose Rusijos prezidento rinkimuose“, – teigė ji.
L. Andrikienė patikino, kad Europos Parlamentas akylai stebės šią bylą, ir M. Chodorkovskio byla, iškalbingas įstatymo „viršenybės“ Rusijoje pavyzdys, bus aptariamas ir šiuo metu rengiamame Europos Parlamento pranešime dėl naujojo ES ir Rusijos partnerystės susitarimo.
„Jokios Rusijos Prezidento D. Medvedevo siūlomos modernizavimo iniciatyvos negali būti įgyvendintos, jei nebus teisinės valstybės, nebus garantuota įstatymo viršenybė Rusijoje“, – teigė ji.
Ji taip pat išreiškė pasipiktinimą tuo, kaip Rusijos specialiosios tarnybos susidorojo su taikiais opozicijos demonstrantais. „Joks Rusijos įstatymas nereikalauja gauti „leidimo“ įgyvendinti susirinkimo teisę – Konstitucijos 31 straipsnis užtikrina „teisę taikiai, be ginklų, susirinkti ir rengti susitikimus, mitingus, demonstracijas, eisenas ir piketus“, o viešų demonstracijų įstatymas, pasirašytas paties dabartinio Rusijos Ministro Pirmininko Vladimiro Putino, tiktai reikalauja mitingo organizatorius laiku informuoti vietos valdžią apie rengiamą mitingą“, – sakė Laima Andrikienė. – Tačiau minėtos demonstracijos išvakarėse V. Putinas aiškiai išdėstė savo poziciją, pažadėdamas, kad opozicijos aktyvistai, kurie nenustos rengti piketų prieš jo vyriausybę, “gaus su lazda per galvą“, – Rusijos dienraštį „Komersant“ citavo europarlamentarė.
L. Andrikienė pažymėjo, kad vizito į Beslaną metu ji sužinojo, kad daug ingušų ir čečėnų kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą Strasbūre dėl šiame regione vykstančių žmogaus teisių pažeidimų, tokių kaip šališki teismo sprendimai, netinkamas federalinės teisėsaugos institucijų elgesys su suimtaisiais. Tačiau šie žmonės iki šiol nėra gavę jokio atsakymo iš Europos žmogaus teisių teismo.
„Apgailėtina, kad žmonės, kuriems reikalinga teisinė pagalba, turi laukti atsakymo metų metus. Beveik neribotas atsakymo iš Europos žmogaus teisių teismo laikas taip pat gali būti traktuojamas kaip teisės į teisinę gynybą pažeidimas“, – teigė L. Andrikienė. Ji kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą, sakydama, kad jei institucija yra Europoje ir visos ES šalys yra jos narės, tai Europos Parlamentas turi reikalauti, kad ši institucija efektyviai gintų žmogaus teises. „Motinos, kurių vaikai per tragediją buvo nužudyti, negali laukti teisingumo dešimtmetį“, – pastebėjo ji.
