Europarlamentarė dr. L. Andrikienė atkreipia dėmesį, kad po trijų mėnesių, 2009 m. gruodžio 28 d. turi įsigalioti ES paslaugų direktyva, reglamentuojanti ES vidaus paslaugų rinką, kuri Europos Sąjungoje buvo priimta 2006 m. gruodžio mėnesį.
Paslaugų direktyva numato palengvinimą verslui, teikiant paslaugas per sieną, nes įgyvendina Europos Bendrijų Steigimo sutarties 49 straipsnį - laisvė teikti paslaugas. Jos tikslas - nustatyti bendruosius paslaugų sektoriaus ES reglamentavimo principus, užtikrinant paslaugų teikėjų įsisteigimo laisvę ir laisvę teikti paslaugas kitoje valstybėje narėje, sumažinti administracinių procedūrų naštą verslui.
Pasak europarlamentarės dr. Laimos Andrikienės, nors sprendimas visos ES lygiu priimtas 2006 m. gruodį, t.y. beveik prieš trejus metus, Lietuvos Seimas dar nesvarstė Paslaugų įstatymo, Vyriausybė jo projekto Seimui dar net nepateikė. O iš viso dar reikės keisti apie 40 su tuo susijusių Lietuvos įstatymų.
"Praėjusią savaitę Seime vykusiame Europos reikalų komiteto posėdyje Ūkio viceministras pasakė, kad lietuviško įstatymo projektas jau baigiamas derinti Vyriausybėje, ir gal dar šį mėnesį bus svarstomas. Po to jis bus pateiktas Seimui ir ypatingos skubos tvarka priiminėjamas. Taigi, per tris mėnesius bandys padaryti darbą, kurį galėjo daryti ... trejus metus. Kokybę jau dabar galima nuspėti", - sakė dr. L. Andrikienė.
"Va taip ir dirbame, o kaip dirbame, taip ir gyvename: skubos tvarka priimame įstatymus, paskui juos taisome, taisome, taisome. O verslininkai, kuriems reikia pagal tuos įstatymus gyventi, kenčia ir už Seimo darbo broką moka pačius tikriausius pinigus, t.y. patiria nuostolius", - kalbėjo europarlamentarė.
Paslaugų direktyva reguliuoja visas paslaugas, teikiamas tiek verslui, tiek galutiniam vartotojui, išskyrus tiesiogiai valstybės institucijų teikiamas paslaugas, taip pat paslaugas, kurios jau yra reglamentuojamos kitais teisės aktais (finansinės, telekomunikacijų ir transporto). Paslaugų direktyva reglamentuoja verslo, teisės ir mokesčių konsultacijų, sertifikavimo ir testavimo, patalpų, pastatų apsaugos, mažmeninės ir didmeninės prekybos, reklamos, įdarbinimo, statybos, sporto centrų, kirpyklų, turistų aptarnavimo, sveikatos priežiūros, automobilių nuomos ir kitas paslaugas.
Pasak europarlamentarės dr. Laimos Andrikienės, paslaugų direktyva yra labai svarbi. Ji paliečia tūkstančius žmonių Lietuvoje, milijonus Europos Sąjungoje. Ši direktyva - apie verslo steigimąsi ES, apie tai, kad įregistravus verslą vienoje ES valstybėje narėje, nereikėtų visos registracijos procedūros kartoti kitoje šalyje. Be to, direktyva turi ir daug kitų aspektų - kilmės šalies principas ir kt.
Dr. L. Andrikienė pastebėjo, kad Europos Sąjungoje apie 70 proc. BVP sukuria paslaugų sektorius, jame dirba apie 68 procentus dirbančiųjų, šiame sektoriuje steigiama daugiausia naujų įmonių, tačiau paslaugų dalis prekyboje tarp pačių ES valstybių narių tesudaro 20 proc., tai yra neišnaudojami ES vidaus rinkos privalumai. Paslaugų sektorius dinamiškas, bet lėtai auga darbo našumas. Verslininkai, siekiantys teikti paslaugas kitose ES šalyse narėse, susiduria su kiekybiniais apribojimais (kvotos, teritoriniai ribojimai), diskriminaciniais pilietybės ir gyvenamosios vietos reikalavimais (įmonės steigėjas turi būti tos šalies pilietis), sudėtingomis registravimo ir licencijavimo procedūromis, reikalavimais įmonių veiklai (draudimas vienai įmonei verstis keliomis veiklomis), teisinės įmonių formos ir struktūros reikalavimais (reikalavimas pasirinkti tam tikrą teisinę įmonės formą, nepagrįstai dideli reikalavimai minimaliam kapitalui), paslaugų reklamos kliūtimis (draudimai, reklamos turinio kontrolė), „ekonominiais testais”.
Kol kas, neįsigaliojus Paslaugų direktyvai, paslaugos gali būti teikiamos keliais būdais: įsteigiant kitoje valstybėje narėje įmonių filialus arba paslaugas teikiant per sieną (nesteigiant verslo). Steigiant įmonę ar filialą kitoje ES valstybėje narėje, kyla teisinių kliūčių, pvz., pilietybės ir gyvenamosios vietos reikalavimai, kvotos, licencijavimo ir registravimo procedūros, reikalavimai įmonių veiklai, vadovams ir akcininkams. Pavyzdžiui, lietuvis, norintis įsteigti įmonę Austrijoje, privalo dalininku priimti tos šalies pilietį. Be to, tai atima daug laiko ir nemažai kainuoja. Norint įsteigti paslaugų įmonę toje pačioje Austrijoje, verslininkas užtruks maždaug šešis mėnesius ir tai jam kainuos apie 60 tūkst. eurų.
Teikiant paslaugas kitoje valstybėje narėje per sieną, kyla kliūčių dėl darbuotojų komandiravimo į kitą valstybę narę, atsiranda paslaugų teikimo ir pardavimo kliūtys. Taip pat stinga informacijos apie nacionalinius teisės aktus, vidaus rinkos principus, egzistuoja kultūros ir kalbos kliūtys.
"...Tiek iečių sulaužyta prieš trejus metus kovojant dėl šios direktyvos! Prie Europos Parlamento Strasbūre balsavimo dieną ES senųjų valstybių profsąjungos surengė tūkstantinį mitingą, dužo langai, sproginėjo petardos. Stengėmės apginti naujųjų valstybių narių verslininkus, ypač smulkiuosius, teikiančius paslaugas, palengvinti jų padėtį, norint plėtoti verslą kitoje šalyje...", - sakė dr. L. Andrikienė.
Laima Andrikienė yra Europos Parlamento ir Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos narė
