Skamba gąsdinamai, bet Lietuva yra labiausiai korumpuota valstybė visoje Europos Sąjungoje.
Mažiausiai kyšininkaujantiems danams turbūt būtų labai baisu gyventi gintaro šalyje. O lietuviams kyšio davimas ir ėmimas – norma, kasdienybė. Ir gal netgi visai nepiktinantis būdas greitai ir paprastai susitvarkyti reikalus.
Ne visiems užtenka pagrūmojimo
Pasaulinės nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ duomenimis, net 26 proc. Lietuvos gyventojų pripažino per pastaruosius metus bent kartą davę kyšį. Tai yra net kas ketvirtas nešė „dovanėles“ viešųjų paslaugų teikėjams: švietimo sektoriaus, teismų, sveikatos apsaugos, policijos, registravimo ir leidimų išdavimo tarnybų, komunalinių paslaugų teikimo įmonių, žemėtvarkos institucijų darbuotojams.
Improvizuotoje „Panevėžio balso“ apklausoje stebuklingos kyšio galios pripažino nepajutę vos šeštadalis miestiečių. Iš dviejų dešimčių Laisvės aikštėje atsitiktinai apklaustų praeivių tik trys tvirtino net ir bėdos spaudžiami į kampą nemokėtų paduoti kyšio. Likusieji atvirai pasakojo, kam davė, kiek ir už ką.
Tarsi susitarę, visi vokus su pinigais ir kitas dovanas nešė medicinos personalui. Kitose srityse reikalus panevėžiečiai linkę susitvarkyti kitais būdais.
„Kai žemėtvarkininkė kažin kur nukišo mano dokumentus, iškoneveikiau ir pagrasinau pasiskųsti laikraščiui, – pasakojo sklypą sūnui padovanojusi ponia Stasė. – Nepraėjo nė dvi savaitės, ir gavau kvietimą atvykti – žemės reikalus greitai baigė tvarkyti.“
Individualiosios grožio paslaugas teikiančios įmonės savininkė, paklausta, ar tenka tvarkyti reikalus kyšiais, tik šyptelėjo: „Negi manote, kad nedavusi galėčiau ramiai dirbti?“ Kam ir kiek reikia susimokėti, smulkioji verslininkė nepanoro aiškinti. Anot jos, apie tokius dalykus viešai nekalbama.
Vokelis – už baltą chalatą?
Kur kas atviriau apie pakišas kalba per pastaruosius metus ligos patale pagulėję panevėžiečiai. Jie medicinos darbuotojams prinešė visko, nuo iš pažįstamų ūkininkų pirktų kvepiančių rūkytų lašinukų, saldumynų ir kitokių gėrybių skrandžiui iki Panevėžio mastu sunkiai suvokiamos vertės kupiūrų vokeliuose.
Savo mieste kelio sąnarį keitusi pensininkė suskaičiavo kyšiams išleidusi per 500 litų: operavusiam gydytojui į kišenę įdėjusi voką su 400 litų, anesteziologui atseikėjo šimtinę, dar apie 50 litų išdalijusi slaugytojoms.
„Gydytojas sakė: duosi ar ne, vis tiek koją nupjausiu! Ai, sakau, paimkit už savo prakaitą, – porino senjora. – Daug kartų esu operuota, iš ligoninių neišeinu... Būdavo atvejų, kai matydavau, kad laukia kyšio, bet šitam daviau tik dėl savęs. Labai malonus gydytojas – būtų nepatogu neduoti.“
Moteris taip pat prisipažino kyšiams šįkart kiek pašykštėjusi. „Kai prieš porą metų dar dirbau ir galėjau švaistytis, gydytojui daviau 600 litų, anesteziologui – 200 litų“, – davusiesiems Hipokrato priesaiką išdalytos duoklės nepamiršo pensininkė.
Vokelių ji nusivežė ir į sanatoriją. „Masažuotojai nešdavau, kad nemasažuotų žiauriai skaudančios kojos. Kiti duodavo, kad masažuotų, o aš – kad nedirbtų“, – iš tokio „verslo“ juokėsi panevėžietė.
Anot jos, didžiąją dalį sanatorijos kontingento sudarė neturtingi pensininkai, tačiau ir šie dėdavo po 50 litų į kišenę personalui, kad gautų kokią papildomą procedūrą. Nors pašnekovė įsitikinusi, kad tas pačias procedūras ligoniai būtų gavę ir be pakišų.
„Palatoje gyvenau su moterėle, į kairę ir dešinę dalydavusia po 10–20 litų. Kartą mačiau, kaip koridoriuje prasilenkdama seselei į kišenę įdėjo. Klausiau, kam tu jai davei, jei su ja jokių reikalų neturime? O koks, sako, skirtumas? Vis tiek su baltu chalatu!“ – anekdotinę situaciją prisiminė ji.
65-erių apskrities gyventoja, prieš keletą mėnesių patyrusi ortopedinę operaciją, pripažįsta irgi važiuodama į ligoninę pasirūpinusi vokeliais. Gydytojui prieš operaciją padavusi 200 litų, anesteziologui – 100 litų. Abu nesibrangino – priėmė ir padėkojo. Vėliau palatoje moteris gydytojui į kišenę dar įdėjusi. „Prie palatos moterų įkišau 50 litų – gydytojas tik nusijuokė. Norėjau 50 litų duoti ir įtvarui koją matavusiam medikui, bet tas niekaip neėmė“, – įspūdžiais dalijosi pacientė.
Pas šeimos gydytoją tuščiomis neina
Keista ar ne, bet panevėžiečiai pripažįsta kyšiais perkantys ne paslaugų kokybę, o dėmesį. Trejų metų sūnelį auginanti mokytoja pasakojo privačioje šeimos klinikoje apsilankanti mažiausiai šešis kartus per metus ir pasistengianti ateiti ne tuščiomis.
„Visada ir gydytojai, ir seselei nunešu saldainių, šokolado, geresnės arbatos. Kartais gydytojai į atviruką įdedu 50 litų. Po to save graužiu, už ką daviau – ar kad dar kartą priėmė? Kad vaistų išrašė? Bet vis tiek nunešti jau tapo norma. Nors vyras priekaištauja, kam duodu, pati geriau jaučiuosi. Atrodo, kad tada nesu tik konvejerio dalis – viena iš tūkstančio gydytojos pacientų“, – atvirai kalbėjo jauna mama.
Kai laukėsi, irgi kas antrą apsilankymą ginekologei palikdavusi 50 litų. Ir niekada nėra buvę, kad medikės nepaimtų „padėkos“.
„Visada nustemba: ką jūs, nereikia! Ir visada paima“, – sako mokytoja ir prisimena vos kartą „pasielgusi netaktiškai“ – pas sergantį sūnelį į namus atvykusiai gydytojai tik padėkojusi.
Moteris pripažįsta medikei neturinti nė menkiausių pretenzijų: ši ir maloniai bendravo, ir vaiką rūpestingai apžiūrėjo, ir paragino skambinti jai, jei mažyliui nepagerės.
„Kai papasakojau draugei, buvau apšaukta, kad nedaviau. Buvau pamokyta, kad atvažiavusiai gydytojai būtinai 50 litų reikia duoti. Draugė dar ir saldainių prideda“, – pamoką išmoko pedagogė.
Kita panevėžietė – trejų metų dukrelę auginanti slaugytoja – tikino net kolegoms davusi kyšių: prieš gimdymą akušerei 200 litų, gydytojui – dukart daugiau. Panevėžietei susidaręs įspūdis, kad be kyšių – nė iš vietos.
„Darželyje – iki 50 litų padėka logopedei, kad dirbo su vaiku, draugė prieš naujus mokslo metus duoda ir direktorei, kad sveikas vaikas logopediniame darželyje patektų į specialiukų grupę, kur tik po dešimt vaikų ir su jais dirba specialistų komanda. Ji nori vaiką auginti šiltnamio sąlygomis, tai direktorei ir auklėtojoms tiesiog vilkte velka vokelius, kuponus, pradedant Rugsėjo 1-osios švente, Kalėdoms, Velykoms, paskutinei mokslų metų dienai“, – vardijo moteris.
Pamokė J. Marcinkevičiaus raštais
Rajone gyvenanti pensininkė Onutė 10 litų kupiūrą brukdavusi ne į šeimos gydytojos, o jos slaugytojos kišenę – kad greičiau pakviestų.
„Kaimynė buvo užregistruota 14 valandai. Atvažiavo jau nuo 12-os, laukė laukė prie kabineto, seselė kitus vis kvietė. Išlaukė iki paskutinio autobuso – ir vis tiek nepakvietė, – bėdojo savaitraščiui iš poliklinikos namo važiuojanti kaimietė. – Ta seselė visada taip – liepia laukti, o kai įdedi į kišenę, iš karto pakviečia. Gerai, kad ji nebedirba...“
Kita sutikta pensininkė – buvusi bibliotekininkė – mano gydytojai padariusi turbūt iki mirties neišdilsiantį įspūdį.
Inteligentiška moteris pusantro mėnesio ligoninėje gydėsi tuberkuliozę. Ji tikina, jog per visą tą laiką gydytoja nė karto nebuvo prie jos ilgėliau stabtelėjusi – vizituodama tik pro šalį praeidama oficialiai pasitei-raudavusi, kaip ligonė jaučiasi. „Palatoje gulėjusios kitos dvi moterys mane vis ragino įdėti gydytojai į kišenę. O aš norėjau pažiūrėti, kaip atrodo nemokamas gydymas“, – eksperimentą sako sumaniusi bibliotekininkė. Moteris mano, kad ligoninėje jai trūko tik dėmesio – visas kitas paslaugas gavusi tokias pat, kaip ir medikus kyšiais apdalijusios kolegės.
Išeidama iš ligoninės bibliotekininkė užsuko pas gydytoją padėkoti už rūpestį – akivaizdžiai abejingumą pacientei demonstravusiai medikei įteikė Justino Marcinkevičiaus raštus. Kai po keleto metų bibliotekininkė sutiko tą pačią gydytoją, ši elgėsi nepalyginamai maloniau: vis dėkojo už, anot jos, pačią geriausią kada iš pacientų gautą dovaną.
Gražuolės karūnos atsisakė
Iš dviejų dešimčių atsitiktinai apklaustų panevėžiečių keletas tvirtino niekada nedavę kyšių, tačiau jiems vis tiek buvo suteiktos reikalingos paslaugos.
Viena praeivė pasakojo neseniai slaugiusi Klaipėdos ligoninėje operuotą mamą. „Mama primygtinai reikalavo gydytojai voką paduoti prieš operaciją. Per gyvenimą nesu davusi kyšio. Nuėjau į kabinetą net suprakaitavusi, trypčiodama prie durų išstenėjau gydytojai, kad norėtume atsidėkoti už rūpinimąsi, o ji mane nuramino, bet voko niekaip neėmė“, – pasakojo panevėžietė.
Artimieji po kelias valandas trukusios operacijos medikų komandą pavaišino karštais pietumis. Ligonė, tikėdama, kad vokas nukeliavo į gydytojos kišenę, džiaugėsi jos dėmesiu. Tiesą moteris sužinojo, kai išrašytai iš ligoninės artimieji jai įteikė kyšiui atseikėtus pinigus.
Neseniai dėl insulto Panevėžio ligoninės medikų rankose pabuvusi miesto politikė Gema Umbrasienė pasakojo išeidama skyriaus personalui įteikusi tik šakotį.
„Pasiūliau pasivaišinti prie kavos, o paskui susizgribau, kad kavos tai nenupirkau“, – susigėdo buvusi ligonė.
Daug metų politikoje esanti G. Umbrasienė pripažįsta ir pati gavusi teisėsaugai įdomių pasiūlymų. Jai, einančiai Panevėžio mero pareigas, vietos verslininkas pasiūlė pasvarstyti, ko ši norėtų mainais už jam reikalingą sklypą.
„Tuo metu buvo organizuojamas pirmasis Panevėžyje grožio konkursas. Juokaudama pareiškiau norinti būti gražiausia. Verslininkas pagalvojęs pasakė galintis gauti tik karūną. Tuo derybos dėl sklypo baigėsi!“ – juokiasi miesto gražiausiąja netapusi G. Umbrasienė.
Ir litas – kyšis
Respublikinės Panevėžio ligoninės vyriausiasis gydytojas Ivanas Dorošas įsitikinęs, kad ne tik medicinos, bet kurioje srityje kyšininkavimas priklauso nuo trijų faktorių: duodančiojo, imančiojo ir ekonominių aplinkybių.
„Ekonominiai dalykai, lemiantys korupcijos lygį šalyje, turi būti reguliuojami Seimo ir Vyriausybės per teisinius sprendimus. Nereikia medikų, policijos, teisėsaugos pareigūnų privesti prie tokio lygio, kad paskui turėtume skalbti jų juodus marškinius“, – mano I. Dorošas.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojas Antanas Matulas sutinka, kad sveikatos apsaugos srityje kyšininkavimas plačiai paplitęs ir situacija nesikeičia jau daug metų.
„Per pastaruosius metus sumažinti korupcijos lygio sveikatos apsaugos sistemoje nepavyko. Gaila, kad tarp dabartinio sveikatos ministro numatytų prioritetinių darbų nesu girdėjęs kovos su korupcija. Netgi atvirkščiai – esame išgirdę viešą pasisakymą, kad dovana po fakto lyg ir nėra kyšis. Nors teisės aktai numato, kad net ir vienas litas, jei jis priimamas atliekant savo pareigas, yra kyšis ir už tai turėtų būti baudžiama“, – teigė A. Matulas.
Jo nuomone, blogiausia, kad dažnai pacientai iš medikų elgesio supranta, kokios padėkos laukiama. Tačiau, anot Seimo nario, problemą gilina ir pati sistema.
„Lietuva vienintelė Europos Sąjungoje nėra konkrečiai pasakiusi, kokias paslaugas valstybė suteikia už sveikatos apsaugos draudimo surinktus pinigus. Estai, įvedę nedidelį apsilankymo pas šeimos gydytoją mokestį, eiles sumažino 15 procentų. Jei būtų legalizuota dalis kyšių, kurie dabar nueina į gydytojų kišenę, žmonės jų nebeduotų“, – įsitikinęs A. Matulas.
Medikui grasino nusižudyti
Ir vyriausiuoju gydytoju daug metų Pasvalyje dirbęs, ir porą metų darbavęsis privačiame kabinete akušerio-ginekologo specialybę turintis A. Matulas tvirtina matęs didžiulius skirtumus. Privačiame gydytojo kabinete, kur buvo viešai iškabinti paslaugų įkainiai, pacientai nenešdavo nei vokų, nei kitokių dovanų. O valstybinėse įstaigose medikas sulaukęs netgi absurdiškų pasiūlymų.
„Viena pacientė bandė per langą šokti, kai nepaėmiau pinigų! – prisimena parlamentaras. – Žmonės atsiprašinėdavo, kad per mažai duoda, atnešdavo kiaušinių ar lašinių... Tai geras lietuviškas įprotis – nelikti skolingam. Bet užtenka ir nuoširdaus žodžio.“
„Kol bus duodančiųjų, tol bus imančiųjų. Ir atvirkščiai“, – įsitikinęs A. Matulas.
Per savo gydytojo praktiką jis sukaupė daugiau nei 50 atsiųstų kūdikių nuotraukų, kurių gimdymus yra priėmęs, ir tvirtina, kad tai daug didesnė padėka nei, tarkim, pasiūlytas vokas.
Neduokite – neimsime?
Kad sveikatos apsaugos sritis – viena korumpuočiausių viešųjų paslaugų sektorių, teigia ir Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos viršininkas Egidijus Snicorius. Pareigūnas pripažįsta: tokia situacija negali nestebinti.
„Gydytojai – išsilavinę ir kultūringi žmonės, ši profesija reikalauja didelio pasiaukojimo. Man visiškai nesuprantama, kaip tokios aukštos kultūros ir stiprių moralinių pradmenų privalantis turėti žmogus leidžia save pirkt“, – svarsto E. Snicorius.
Nuo 2008-ųjų STT Panevėžio valdyboje pradedama po vieną du ikiteisminius tyrimus, kai baudžiamojon atsakomybėn patraukiami medikai. Tačiau dėl kyšininkavimo per tą laiką buvo iškeltos tik dvi baudžiamosios bylos.
2009-aisiais baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukta Kauno gydytoja, kaltinta neteisėtai už mažesnį nei 1 MGL, tai yra 130 litų, išdavusi nedarbingumo pažymą. Tačiau suėjus senaties terminui gydytojai byla dėl kyšininkavimo buvo nutraukta.
Kita istorija irgi baigėsi gydytojo naudai. Rokiškio psichiatrijos ligoninės Bendrosios psichiatrijos skyriaus vedėjas 2010 metais buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl kyšininkavimo. Medikas kaltintas paėmęs 800 litų už tai, kad vieną iš savo ligonių Bendrosios psichiatrijos skyriuje laikytų ilgiau ir neatiduotų į slaugos ligoninę. Rokiškio apylinkės teismas iš vedėjo laikinai atėmė teisę verstis gydytojo praktika bei dirbti vadovaujamą darbą viešosiose įstaigose. Tokį pat nuosprendį paliko nuteistojo skundą išnagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas. Tačiau pernai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas gydytoją visiškai išteisino.
Kyšį davusio asmens veiksmus teismas įvertino kaip provokaciją, todėl tokiu būdu surinkti įrodymai – niekiniai.
Anot E. Snicoriaus, sociologiniai tyrimai skelbia, kad kone 70 proc. Lietuvos gyventojų problemas pasirengę spręsti duodami kyšį. Įdomu, kad bemaž tiek pat supranta, kad korupcija – didžiulė problema, stabdanti demokratiją.
Kita vertus, kyšius dabar duoda tik kas ketvirtas, nors dar prieš keletą metų pakišomis savo problemas bandydavo spręsti maždaug kas antras Lietuvos gyventojas.
E. Snicoriaus įsitikinimu, kyšio davimas dažnai yra mentaliteto problema: reikalaujama tikrai mažiau nei duodama. „Į Europos Sąjungos politikų priekaištus dėl narkotikų pramonės plėtros Lotynų Amerikos šalyse jų politikai atsakė: jūs nevartokite, mes negaminsime. Tą patį galėtume pasakyti ir apie kyšininkavimą“, – mano STT Panevėžio valdybos viršininkas.
Inga Kontrimavičiūtė
