Manoma, kad Lietuvai atgavus nepriklausomybę nuo 1990 metų šalį paliko apie pusę milijono žmonių. Martyno Vidzbelio nuotrauka
Įsišėlęs nedarbas mūsų šalyje, bankuose paimti kreditai būstams statyti vis dažniau verčia laimės ieškoti svetur apie tai anksčiau net nepagalvojusius Lietuvos žmones. Spaudžia skolos
Įdarbinimo užsienyje agentūros prabilo apie antrąją didžiąją emigracijos bangą po įstojimo į ES. Daugelis ieškančiųjų darbo užsienyje tai daro jau ne norėdami daugiau užsidirbti, o tiesiog stengdamiesi išgyventi ir sumokėti skolas. "Turiu finansinių įsipareigojimų bankams: apsidraudžiau gyvybės draudimu, paėmiau vartojimo paskolą automobiliui pirkti, - pasakojo kaunietis Romas Svidaravičius. - Kol turėjau darbą statybose, laiku mokamą atlyginimą, rūpesčių nebuvo, bet dabar, gaudamas tik bedarbio pašalpą, jaučiuosi įspraustas į kampą, todėl vėl skolinsiuosi pinigų, kad galėčiau išvykti iš Lietuvos."
Vyras ketina išvykti į Airiją, kur jau kelerius metus įsikūręs jo pusbrolis. "Jis sakė, kad yra laisvų vietų įmonėje, užsiimančioje pastatų griovimu. Aišku, man, kaip mūrininkui, tai savotiškas smukimas žemyn, bet tai geriau nei sėdėti ir verkšlenti. Nors sunkmetis ir užsienyje, bet ten matau daugiau galimybių išgyventi", - nepraranda optimizmo R.Svidaravičius. Agentūrose - antplūdis
Kelių kalbintų įdarbinimo paslaugas užsienyje teikiančių bendrovių atstovai vieningai tvirtino sulaukę naujo besiruošiančiųjų emigruoti antplūdžio. Didžiojoje Britanijoje darbo vietas siūlančios įmonės "Aulina" direktorė Rita Biliukaitė teigė, kad klientų per pastaruosius mėnesius sulaukia dvigubai daugiau. "Pernai per mėnesį kreipdavosi iki 50 žmonių, dabar - apie 100, - sakė ji. - Norinčių išvykti būtų dar daugiau, bet nemažai bedarbių neturi pinigų susimokėti už mūsų paslaugas." Už darbo paieškas užsienyje įdarbinimo agentūros prašo vidutiniškai 1,5-2,2 tūkst. litų. Įmonės "Qbis" direktorius Sergejus Naumčikas tvirtino, kad į kontorą per dieną ateina iki 15 bedarbių ir dar tiek pat paskambina. "Jau niekur nededame reklaminių skelbimų", - sakė S.Naumčikas. Bendrovės "Darbo konsultacijos" direktorius Andrius Litvinas pastebi, kad dažniausiai kreipiasi statybininkai, maždaug 40 metų moterys ir jauni žmonės, turintys skolų, bet praradę darbus. "Anksčiau žmones į Vakarus viliojo galimybė daugiau užsidirbti, o dabar jie tai daro iš nevilties, netekę pajamų, spaudžiami skolų", - kalbėjo vadovas. A.Litvinas pastebi, kad nemažai žmonių ateina nenorėdami prarasti išperkamąja nuoma įsigytų automobilių, skolon pirktų būstų. "Todėl norintieji išvykti šiandien piktesni nei ankstesni emigrantai, kurie važiavo kupini vilčių praturtėti. Dabar žmonės nori tiesiog išgyventi, įvykdyti prisiimtus fi nansinius įsipareigojimus", - pastebi direktorius. Darbo svetur dar yra
Nors ir Vakarų Europos šalyse taip pat didėja nedarbas, ekonomika išgyvena recesiją, tačiau įdarbinimo agentūrų vadovai tikina, kad jose dar liko nemaža nekvalifi kuoto darbo pasiūla. "Darbininkų žemės ūkyje, maisto ir kitų produktų pakuotojų, manau, visada reikės", - svarstė R.Biliukaitė. A.Litvinas tikino, kad ir jis pats, ir jo pavaldiniai daug laiko, lėšų skiria kelionėms po įvairias Vakarų Europos šalis - ieško darbo pasiūlymų. "Yra daug įmonių, kurioms visada reikės pigesnės darbo jėgos, - aiškino jis. - Suprantama, šiuo metu visiems mūsų klientams darbo surasti ne visada pavyksta." S.Naumčikas pasakojo, kad daugiau kaip pusė jų klientų - aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys. "Mes siūlome darbus Olandijos šiltnamiuose, sandėliuose, pakavimo cechuose, bet darbdaviai reikalauja mokėti ang lų arba vokiečių kalbas, - aiškino S.Naumčikas. - Šiuo metu ten daug lenkų emigrantų, tarp jų - ir vadybininkų, todėl lenkams nebūtina mokėti kitų kalbų." Pasak S.Naumčiko, šiuo metu Olandijoje, dirbant 40 val. per savaitę, įmanoma uždirbti 200 eurų (atskaičius mokesčius). "Apgyvendinimo išlaidas prisiima darbdaviai, - sakė S.Naumčikas. - Pamenu anksčiau, kai Lietuvos statybininkai sužinodavo,kad užsienyje gausią 1000 eurų per mėnesį, tik nusijuokdavo, bet dabar žmones ir toks atlygis tenkina." Didžiosios Britanijos fabrikuose per valandą emigrantai vidutiniškai uždirba iki 6 svarų sterlingų. Daug apgavikų
Į įdarbinimo užsienyje paslaugas teikiančias agentūras dažniausiai kreipiasi statybininkai. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka
Jau nuskambėjo ne vienas atvejis, kai, susigundę pasiūlymais dirbti užsienyje, lietuviai liko it musę kandę. Agentūrų vadovai taip pat sakė pastebintys, kad suaktyvėjo apgavikai. "Dėl sukčių veiklos ieškantys darbo žmonės abejoja ir legalių agentūrų veikla", - skundėsi R.Biliukaitė. A.Naumčikas pastebi, kad šiuo metu padaugėjo asmenų, perparduodančių kontraktus. "Jie pasirašo sutartis su darbdaviais ir parduoda savo vietas už kokius 600 Lt, - pasakojo direktorius. - Kiti darbdaviams pažada surasti daug pigios darbo jėgos, deda skelbimus. Bet tokie veikėjai dirba be jokių garantijų, todėl vis daugėja apgautų žmonių." Tarptautinės migracijos organizacijos projektų vadovė Ieva Budvitytė irgi tvirtino, kad sulaukia vis daugiau apgautų žmonių skambučių iš užsienio. "Sunkmečiu žmonės emigruoja labiau stichiškai, desperatiškai ieško darbo, todėl tai palankus metas sukčiams", - aiškino ji. Išvyko jau pusė milijono
Lietuva pagal emigracijos mastą kelerius metus pirmavo ES. Pasak Statistikos departamento Demografi - nės statistikos skyriaus vedėjos Danguolės Svidlerienės, atsižvelgus, kiek kasmet išvyksta žmonių, galima teigti, kad nuo 1990 m. šalį paliko apie pusę milijono žmonių. "Labai daug žmonių išvažiuoja to nedeklaruodami, bet po įstojimo į ES tokių vis mažėja, nes daugelis užsienyje nori tvarkyti įvairius dokumentus, todėl nurodo tikslią gyvenamąją vietą", - kalbėjo vedėja. 2005 m. nedeklaravusiųjų išvykimo buvo 32,5 tūkst. (dvigubai daugiau nei deklaravusiųjų), 2006 m. - 15,2 tūkst. (deklaravusiųjų - 12,6 tūkst.), 2007 m. - 13,8 tūkst. (deklaravusiųjų 12,7 tūkst.). Statistika byloja, kad didžiausia emigracijos banga buvo 2005 m., tada iš viso išvyko apie 50 tūkst. žmonių. Vėliau emigrantų po truputį mažėjo. Buvo prabilta, kad emigruoti jau nėra kam, tačiau sunkmetis šią nuomonę pakeitė.
Žmonėms reikia informacijos Audra Sipavičienė, Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Daugėja mums skambinančių ir klausiančių apie išvykimo į užsienį galimybes. Akivaizdu, kad krizė vėl paskatins emigraciją. Pastebime, kad žmonėms trūksta informacijos apie savo teises užsienyje, kokių reikia dokumentų išvykstant, kitų svarbių žinių. Šiemet neturime fi nansavimo mūsų įsteigtam ir veikusiam informacijos centrui. Bet dabar jis yra labai aktualus, todėl ieškome lėšų centro veiklai atnaujinti. Manau, daugės ne tik išvykstančiųjų, bet ir grįžtančiųjų - nedarbas užsienyje neaplenkia ir emigrantų. Bus daug rūpesčių tiems, kurie iki šiol vis dar dirbo nelegaliai - grįžę jie neturės socialinių garantijų. Mums nerimą kelia ir nelegali imigracija. Pasaulinės krizės sąlygomis imigrantų daugės ir Lietuvoje. Nemažai jų susigundo apgavikų pažadais, kad, atvykus į Lietuvą, dirbti bus galima visoje ES.
Išsaugojusieji darbuotojus laimės ateityje Jonas Guzavičius, Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Valstybės požiūriu suaktyvėjusi emigracija - praradimas šaliai. Tuo tarpu darbdaviams tai jau neaktuali problema. Nežinau įmonės, kuri šiuo metu skųstųsi nerandanti gerų darbuotojų. Tačiau tos bendrovės, kurios sugebės išsaugoti kuo daugiau specialistų, atsisakydamos pelnų, turės daug geresnes startines pozicijas augimui, kai pasibaigs sunkmetis. Dabar jau reikia pagarbiai žiūrėti į žmogų, kuris priverstas emigruoti. Tai jis daro norėdamas paprasčiausiai išgyventi. " Atgal
