Artėjant Seimo rinkimams partijos sudarinėja rinkimų sąraštus ir vėl įsižiebia diskusija apie lyčių lygybę politikoje. Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) laikosi nuostatos, kad partijos rinkiminiame sąraše, kiekviename jo dešimtuke turi būti bent keturios moterys. Kiti politikai kritikuoja šią nuostatą, kaip konkurencijos iškraipymą.
Seimo narys, LSDP atstovas Juozas Olekas tiki, kad kvotos reikalingos, nes moterų politikoje dalyvauja per mažai. „Kvotas taikome norėdami, kad daugiau moterų ateitų į politiką. Dabar Seime jų yra tik 19 proc. Nesame skandinavai, kuriems į smegenis įkalta, kad įtraukti moteris į politiką yra sveika visuomenei. Anksčiau siekėme, kad moterų kiekviename dešimtuke būtų bent trys. Dabar jų skaičių padidinome iki keturių ir dar viena vieta skiriama jaunimo atstovui,“ – sakė jis portalui Balsas.lt.
Tą patį teigia ir J. Oleko partijos bendražygė, Seimo narė Birutė Vėsaitė. „Mes nesame skandinavai, kad mūsų visuomenė pasikeistų reikės galbūt 100 metų, o tiek laiko neturime. Rinkėjai moterų irgi, deja, nepasigenda. Atsiminkite, kad kai vyksta visuotinis sąrašų reitingavimas, tai net ir mūsų įvestos kvotos nepadeda – moterų sąrašo viršje lieka vos kelios. O tarp jų tikrai nėra mažai tokių, kurios vertos dalyvauti valdant valstybę labiau, nei daugelis vyrukų,“ – aiškina B. Vėsaitė, pasisakydama už „pozityvią diskriminaciją“.
Seimo vicepirmininkė, Darbo partijos atstovė Virginija Baltraitienė teigia, kad kvotos nėra reikalingos ir visuomenėje tik kuria nuomonę, jog be kvotų moterys yra niekam neįgalios. „Mane, kaip moterį, tai įžeistų. Nenoriu dalyvauti kaip „kvota“. Visada ir aš, ir mūsų partija manėme, kad priekyje turi būti tas, kas geriausiai dirba. Nesvarbu, vyras ar moteris. Jei moteris gerai dirba, yra aktyvi, ji ir be kvotų pasieks rezultatų. Tokio pobūdžio specialios pagalbos moterims nereikia, nes jos nėra blogesnės. Partijoje diskriminacijos ir taip nejaučiame, o noro, kad visi galvotų, jog patekome tik kvotos dėkas – nėra. Mūsų moterys ir taip labai aktyvios, tad šitokia priemonė nėra reikalinga.
Panašiai galvoja ir Seimo narė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narė Agnė Bilotaitė. „Aš asmeniškai esu prieš ir manau, kad bet kokios kvotos ir dirbtinių privilegijų sudarymas iškreipia natūralią konkurenciją, nes laimėti turi gabiausias. Kitas dalykas – reikia sudaryti vienodas, bet ne išskirtines sąlygas įsitraukti į politiką ir moterims, ir jauniems žmonėms. Ten, kur kvotos, atsiranda protegavimas ir manipuliacijos. Tada gali prasidėti ir kvotų dalinimas pagal kitus kriterijus arba tiesiog, pasinaudojant šiuo mechanizmu, protegavimas tų, kas yra artimesni partijos lyderiams. Nei aš, nei mano partija tam niekada nepritarėme tokiems sumanymams,“ – portalui Balsas.lt sakė parlamentarė.
Pirmuose po sovietmečio laisvuose rinkimuose į Aukščiausiąją Tarybą (vėliau, atbuline data pervadintą Atkuriamuoju Seimu) moterų deputačių išrinkta 14 (10%). Praėjus beveik dvidešimčiai metų, 2008 m rudenį į Seimą buvo išrinktos 26 moterys (18,43%). 2009 m. į Europos Parlamentą nuo Lietuvos išrinktos 3 moterys ir 9 vyrai. Vyriausybėje dirba dvi moterys ministrės. Moterys taip pat eina rezidentės ir Seimo pirmininkės pareigas.
Tarp Europos Sąjugos šalių daugiausia moterų yra Švedijos parlamente - 45,0 proc., o mažiausiai jų sugebėjo patekti į Maltos įstatymų leidybos instituciją - Malta 8,7 proc.
