„Čia istorinis momentas, jei tik trečias žmogus perplaukė Atlanto vandenyną – tai čia didvyris tautos. Lietuvos istorijoje jis, ko gero, bus minimas kaip Darius ir Girėnas“, – pasakojo G. Kalinauskas.
Aurimo Valujavičiaus kelionė per Atlanto vandenyną
Antrosios Kalėdų dienos rytą Aurimas Valujavičius paliko Ispanijos krantus ir leidosi į istorinę kelionę. Keliautojas vienviete irkline valtimi perplaukė Atlanto vandenyną.
Praėjus kiek daugiau nei dviem savaitėm A. Valujavičius pasidalino pirmuoju savo vaizdo dienoraščiu ir papasakojo, kaip sekasi irkluoti.
„Esu savo „namuose“ šiaurės Atlanto vandenyne. Darau pertraukėlę, nes ką tik irklavau 4 valandas be sustojimo“, – vaizdo įraše sakė keliautojas.
Nors po 10 dienų irklavimo A. Valujavičius dalinosi, kad pirmosiomis dienomis jį kankino jūrligė – nesustojo. Keliautojas šia kelione siekė vienviete irkline valtimi perplaukti Atlanto vandenyną nuo Europos iki Šiaurės Amerikos žemyno per 110 dienų ar greičiau ir tokiu būdu paminėti 90-ąsias S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio metines, užfiksuoti Lietuvos ir pagerinti pasaulio rekordą.
Iki pat paskutinių yrių Atlanto vandenyne lietuvį palaikė gausi susirinkusių pasaulio lietuvių minia, o keliautojui išlipus į krantą ant kaklo iškart buvo užkabintas ąžuolo lapų vainikas.
Prisiminkime: Steponas Darius ir Stasys Girėnas
1933 metais pusę septynių ryto S. Darius ir S. Girėnas pakilo iš Niujorko Floido Beneto oro uosto, kur tinkamo oro skrydžiui laukė daugiau kaip du mėnesius. Pakilimas buvo sudėtingas, nes specialiai skrydžiui perdirbtas lėktuvas buvo perkrautas degalų.
Po pusantros dienos įveikusi daugiau kaip 6000 km, „Lituanica“ pastebėta tuometinėje Vokietijoje, Soldino apylinkėse, tačiau likus kelioms valandoms kelio iki Kauno, kur jų laukė daugiau kaip dvidešimt tūkstančių žmonių, lėktuvas sudužo ir abu lakūnai žuvo.
Prieškario Lietuvos specialistai nustatė, kad „Lituanica“ nukrito dėl blogo oro ir variklio defekto, spėjama, kad Soldino miško viršūnės lakūnams galėjo atrodyti kaip nusileisti tinkama pieva. Nepaisant ekspertų išvadų, sovietmečiu buvo populiari versija, kad „Lituanicą“ sušaudė naciai.
Sudėtingas skrydis per Atlantą sulaukė prieškario žiniasklaidos reakcijos, o S. Darius ir S. Girėnas tapo tarpukario Lietuvos didvyriais, kurių kūnai buvo balzamuoti ir iki karo laikyti specialiai jiems įrengtame mauzoliejuje.
Dar vienas lietuvio žygdarbis – Rokas Baciuška ir Dakaro sidabras
Europos ralio kroso čempionu Super1600 klasėje pernai tapęs Rokas Baciuška „gazuoja“ dar didesniu tempu. Antrąją vietą motobagių įskaitoje iškovojęs Rokas Baciuška buvo sutiktas su skanduotėmis ir garsiais plojimais. Paskutiniame Dakaro etape su problemomis susidūręs jaunasis vairuotojas paleido iš rankų pergalę ir iškovojo Dakaro sidabrą.
Meksikoje prasidėjo trečiasis šio sezono pasaulio ralio reidų čempionato (W2RC) etapas – „Sonora Rally“.Sezono lyderis R. Baciuška 10 km prologą įveikė lygiai per 6 min. ir nugalėjo T4 motobagių klasėje. Antras buvo ispanas Eduardo Ponsas (6:24), trečias – japonas Shinsuke Umeda (7:18).
Liudas Mažylis ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas
2017 metais kovo 29 d. įrašyta į Lietuvos istoriją, nes Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis, Vokietijos diplomatiniame archyve rado Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą.
„Jaučiuosi kaip nacionalinė vertybė, jeigu juokais. O iš tikrųjų jaučiuosi labai ramiai, galvoju tiesiog, kaip gyventi toliau. O toliau laukia daug įdomių dalykų, toliau tyrinėti tą laikotarpį. Pagaliau iki 2018 m. vasario gal ir ilgiau visuomenei labai rūpės tie dalykai. Ir aš galėčiau būti tuo asmeniu, iš kurio lūpų tai bus įdomu išgirsti. Tie procesai prieš šimtą metų, buvo sudėtingi, ne vienu sakiniu nupasakojami, apie tai ir dėlioju mintis dabar”, – tą dieną pasakojo L. Mažylis.
