Baltieji milteliai ir svaigūs kanapių dūmai nuolatos lydi lietuvių viduriniosios klasės kviestinius vakarėlius nuo Londono iki Vilniaus.
Lietuvos jaunimas nelinkęs atvirai pasakoti, kiek suvartoja kvaišalų. O ir apskritai retai kada pripažįsta turį tokį įprotį.
Uždraustų narkotikų vartotojai ne tik padeda nusikaltėliams žertis didelį pelną, bet ir prisiima netiesioginę atsakomybę už pralietą kraują, kuris žymi kiekvieną narkotikų kelionės etapą.
Realios statistikos nėra
Nacionalinės sveikatos tarybos narys, tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas gydytojas psichiatras Aurelijus Veryga „Balsas.lt savaitei“ pasakojo, kad Lietuva neturi patikimos statistikos apie narkotikų suvartojimą. „Beje, jos neturi ir kitos užsienio šalys“, – teigė pašnekovas. Anot jo, Lietuva nė nebando gauti tikros informacijos apie padėtį tarp vaikų.
„Savo, kaip nevyriausybininko, veiklą pradėjau būdamas studentas. 2001 metais Kauno jaunimo narkologijos pagalbos centro ir laikinosios sostinės mokyklų pastangomis suorganizavome 5–12 klasių vaikų apklausą dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Ji buvo atliekama stengiantis gauti ypatingą vaikų pasitikėjimą. Apklausų anketas dalijo mūsų parengti moksleiviai, jos buvo pildomos nedalyvaujant mokytojui ir išsodinant vaikus suole po vieną. Jau tada gauti duomenys šokiravo“, – sakė A. Veryga. Jo teigimu, prieš dešimtmetį 24 proc. Kauno dvyliktokų ir 11 proc. dvyliktokių nurodė, kad bent kartą yra vartoję nelegalių medžiagų.
Praėjo dešimtmetis, o atsakingos institucijos nė nebando diegti kokybinių tyrimų, kurie leistų geriau įvertinti padėtį. Vietoje to vadovaujasi alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo Europos mokyklose tyrimo projekto duomenimis, rodančiais, kad amfetaminų vartojimas tarp 15–16 metų vaikų sumažėjo nuo 4,4 proc. 2003-iaisiais iki 3 proc. 2007-aisiais.
Tokio pobūdžio tyrimų paklaida yra apie 3 proc., vadinasi, iš tokių duomenų negalima nieko spręsti. Bet valstybės institucijos jais remiasi.
Tarp jaunimo lyderiauja „žolė“
A.Verygos teigimu, padėtis bloga, nes per dešimtmetį registruotų nusikalstamų veikų dėl disponavimo nelegaliomis narkotinėmis medžiagomis skaičius nuo 926, kiek jų fiksuota 2000 metais, padidėjo dvigubai – iki 1 836 atvejų 2008-aisiais.
„Tenka nemažai važinėti ir bendrauti su vaikais. Likęs su jais vienas, be mokytojų, visuomet paklausiu, kiek tarp jų yra nerūkančių, nevartojančių alkoholio ir nebandžiusių bent kanapių. Jau tarp 8–9 klasės vaikų nerūkančių yra labai nedaug, nevartojančių alkoholio praktiškai nebėra, o „žolė“ nebelaikoma narkotiku ir nebandžiusių yra mažiau nei bandžiusių“, – pasakojo A. Veryga.
Sprendžiant iš tų, kurie atsako į apklausas, labiausiai paplitusiu nelegaliu narkotiku galima laikyti kanapes.
Antroje vietoje būtų amfetaminų grupės narkotikai. Tačiau šiandien specialistai jau teigia, kad sintetinamos naujos medžiagos, kurios, iki jas aptinkant ir paskelbiant draudžiamomis, nėra nelegalios.
Mafijai atneša daug turto
Kaip „Balsas.lt savaitei“ teigė Lietuvos kriminalinės policijos biuro trečiosios valdybos viršininkas Edvardas Šileris, jau dešimtmetis, kai visos aktyvios nusikalstamos grupuotės verčiasi narkotikų gamyba ir kontrabanda.
„Praktiškai nėra kitos tokios pelningos nelegalaus verslo srities kaip prekyba narkotikais. Dažniausiai pelnas siekia nuo kelių iki keliasdešimties kartų. Pastebime, kad visos šalyje egzistuojančios kriminalinės gaujos verčiasi narkotikų prekyba. Vis dažniau atsiranda santykinai lengvų narkotikų prekiautojų internete“, – pastebėjo E. Šileris.
Jo surinktais duomenimis, Lietuvą iš Vakarų šalių dažniausiai pasiekia sintetiniai narkotikai – ekstazio tabletės, kokainas ir hašišas, iš Rytų atvežamas heroinas. Kanapės atvežamos iš Olandijos arba auginamos pogrindinėse lietuvių laboratorijose. Lietuvos narkotikų fabrikėliuose pagaminta dauguma sintetinių preparatų netrukus iškeliauja į Rusiją, Skandinavijos šalis.
Vokietijos patirtis
Socialinės pagalbos tinklas nepilnamečiams plačiai išplėtotas Vokietijoje. Tarnybos ir specialistai, be kita ko, aktyviai dirba ir narkomanijos prevencijos srityje. Antai Kovo 11 dienos akto signataras Mečys Laurinkus pasiūlė vokiečių patirtį pritaikyti Lietuvoje.
Viešėdamas „Balsas.lt savaitė“ vaizdo konferencijoje, M. Laurinkus sakė, kad socialiniais darbuotojais mokyklose galėtų būti įdarbinti į atsargą išėję policijos ir kitų specialių tarnybų pareigūnai.
„Lietuvoje daug pareigūnų, išėjusių į atsargą, praktiškai ieško darbo kur pakliūva ir neišnaudoja savo galimybių tokioje kryptingoje ir labai jautrioje srityje – bendruomeniškoje veikloje“, – dėstė M. Laurinkus.
Pasak pašnekovo, buvę pareigūnai mokyklose dirbtų ne kaip policininkai, o kaip socialiniai darbuotojai, turintys specialių žinių, patirties ir kompetencijos atliekant tam tikrą priežiūrą, vykdant aiškinamąjį darbą.
Be to, pastebima, kad moksleiviams daro įspūdį ir kelia pagarbą tiesioginis bendravimas su artimai jų problemas suprantančiais buvusiais pareigūnais. Vokietijos patirtis rodo, kad tokie specialistai paskatina efektyviau bendradarbiauti visą mokyklos bendruomenę – pradedant mokiniais, mokytojais ir baigiant tėvais, mokyklos administracija, kitomis socialinėmis tarnybomis.
„Tai iš karto sukuria tam tikrą artimą ryšį su tėvais. Atsiranda tokia kompaktiška nepolicinės vaikų priežiūros, tam tikro stebėjimo sistema, o tai būtina mūsų gyvenime ir yra gana efektyvu“, – įsitikinęs M. Laurinkus.
Tokiai idėjai pritaria ir buvęs policijos pareigūnas, šiandien laikinai vadovaujantis visuomeninei organizacijai „Tėvai prieš narkotikus“ Sigitas Kamarauskas. Jis sako turįs asmeninės dirbant tiek su jaunimu, tiek narkomanijos užkardymo srityje.
„Buvęs policijos darbuotojas, dabar – pensininkas, būtų užimtas, turėtų tikslą. Jis žino nusikalstamumo problemas, todėl jam būtų lengva rasti bendrą kalbą ne tik su policijos komisariato atstovais, bet ir vaikais, jų tėvais. Manau, kad tokio žmogaus, kuris turi gyvenimiškos patirties, įtraukimas būtų labai sveikintinas“, – palaikė idėją S. Kamarauskas.
S. Kamarauskas nelinkęs pervertinti pedagogų vaidmens narkomanijos prevencijoje. Pašnekovas pastebėjo, kad mokyklų administracijos baiminasi dėl prastos reputacijos prarasti mokinius, kartu ir jų finansavimo krepšelius, todėl nelinkusios garsiai kalbėti apie narkomaniją.
„Ypač išaiškinant naujus narkotikų vartotojus. Mokykla gal ir išaiškina, bet ne visada praneša tėvams. Naujų vartotojų išaiškinimas tarp jaunimo – sudėtinga ir gili problema“, – sakė S. Kamarauskas.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje valdžia menkai kovoja su narkomanija. S. Kamarauskas kritikuoja, kad Metadono programai, pagal kurią vartojami pakaitiniai narkotikai, turintys atpratinti nuo stiprių kvaišalų, kasmet be reikalo švaistomos mokesčių mokėtojų lėšos. Šiuo metu Lietuvoje vykstantis narkotikus kontroliuojančių institucijų sujungimas, pasak pašnekovo, užtruko ilgokai. Dramatiška kasdienybė narkomanų šeimose liko be dėmesio.
Ateities tendencijos kelia nerimą
Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro pateikiamose kasmetėse ataskaitose analizuojama esama padėtis ir apžvelgiamos ateities tendencijos žemyne. Tarp didėjančio sintetinių narkotikų plitimo pastebimas ir spartus naujų psichoaktyvių medžiagų skverbimasis į rinką.
Kitas ateities iššūkis – vadinamieji „teisėti narkotikai“. Jie laisvai parduodami internetu, narkotinių medžiagų ar reikmenų parduotuvėse, reklamuojami, pasak ataskaitos, taikant agresyvią ir įmantrią rinkodaros strategiją. Tam tikrais atvejais etiketės sąmoningai ženklinamos taip, kad nurodytos sudedamosios dalys skiriasi nuo tikrosios sudėties.
„Teisėtų narkotikų“ rinka pasižymi greičiu, kuriuo tiekėjai apeina narkotikų kontrolę ir siūlo vis naujų alternatyvų“, – rašoma pastarojoje centro ataskaitoje. Taip pat pabrėžiama, kad naujai atsirandančius kvaišalus sunku susekti, ištirti ir identifikuoti, ką jau kalbėti apie tai, kiek ilgai užtrunka teisės aktų papildymas naujomis psichotropinėmis medžiagomis.
Tik faktai:
2010 metais 19 proc. visų apsinuodijimų Lietuvoje sudaro gyventojų apsinuodijimai alkoholiu, 2,3 proc. – narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.
Pernai dėl apsinuodijimų narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis į sveikatos priežiūros įstaigas kreiptasi 308 kartus. Iš jų 137 atvejais konkrečios apsinuodijimą sukėlusios medžiagos nebuvo galima nurodyti arba patikslinti, t. y. konkreti psichoaktyvi medžiaga buvo nežinoma.
Narkotikų prekybos tinklus demaskuojančių teisėsaugininkų duomenimis, 2010 metais šalyje užfiksuota 2 220 kvaišalų prekybos atvejų (2009 metais buvo užregistruoti 2 189 minėtos nusikalstamos veikos atvejai).
Policijos teigimu, daugiausia narkotikų prekeivių sulaikoma Vilniuje ir Kaune.
