Į praėjusiais metais išleistų kūrybiškiausių lietuvių autorių knygų sąrašą išrinktos prozos, poezijos ir dramaturgijos knygos.
Į kūrybiškiausiųjų dvyliktuką pateko Eugenijaus Ališankos esė knyga „Gatvė tarp dviejų bažnyčių“ („Tyto alba“), Vaivos Grainytės esė knyga „Pekino dienoraščiai“ („Vaga“), Mariaus Ivaškevičiaus pjesė „Išvarymas. Vieno obuolio kronika“ (Apostrofa), Arvydo Juozaičio pjesių knyga „Gyvųjų teatras. Istorinių asmenybių dramos“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), Donaldo Kajoko romanas „Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys“ („Tyto alba“), Vido Morkūno apsakymų knyga „Reportažas iš kiaušinio“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), Gyčio Norvilo poezijos knyga „Išlydžių zonos„(„Kitos knygos“), Sigito Parulskio romanas „Tamsa ir partneriai“ („Alma littera“), Stasio Stacevičiaus eilėraščių knyga „Stiklinė“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), Rimvydo Stankevičiaus eilėraščių knyga „Ryšys su vadaviete“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), Arvydo Šlepiko romanas „Mano vardas Marytė“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) ir Artūro Valionio eilėraščių knyga „Apytiksliai trys“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).
Dvyliktuką paskelbę literatūrologai neslepia, kad praėję metai kūrybiškumo prasme buvo gana vidutiniški ir ne itin įspūdingi, nors išrinktos knygos – vertingos.
„Kaip visada, nemažai poezijos, tačiau metai buvo gana vidutiniški, tokių ryškių favoritų negalėtume išskirti, dėl kurių būtų vienbalsiai sutarta. Vis dėlto manyčiau, kad poezija yra stipri, vertinga, aš išskirčiau Rimvydo Stankevičiaus knygą „Ryšys su vadaviete“, kuri yra poetinės trilogijos paskutinioji dalis ir rodo tam tikrą naują kalbos fenomeną, tam tikrą svarbų reiškinį. Greta to buvo kalbama apie eksperimentinės poezijos įdomų suklestėjimą praėjusiais metais“, – pastebėjo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius dr. Mindaugas Kvietkauskas.
Kaip išskirtinis dalykas paminėtos į dvyliktuką įtrauktos dvi pjesės, tiksliau, M. Ivaškevičiaus pjesė ir A. Juozaičio pjesių knyga, o lietuvių autorių romanams kliuvę kritinių pastabų, ypač dėl istorijos vaizdavimo.
Dėl romanų kritikai turėjo nemažai diskusijų, ir priėjo išvados, kad prozos padėtis praėjusiais metais nebuvo tokia puiki, nors trys romanai pateko į dvyliktuką. „Kritinis momentas yra susijęs su S. Parulskio romano vertinimu (...), bendra nuomonė, kad tai kontroversiška knyga apie holokaustą. Ši knyga yra pristatoma kaip skatinanti sąmoningumą, gaivinanti lietuvių istorinę sąžinę (...) knyga apie lietuvių dalyvavimą žydų žudynėse ir stebėjimą, apie žydšaudžius ir stebėtojus. Tačiau problema yra ta, kad intencija, tikslas, sumanymas tikrai aktualus, geras, bet klausimas, ar ši knyga liudija kančią, ar vis dėlto tie labai ryškūs kančios vaizdai, kurie ten yra pateikiami, taip pat slidžiai eina prie mėgavimosi tos kančios vaizdais ribos“, – abejojo M. Kvietkauskas.
Antradienį paskelbtas dvyliktukas išrinktas jau dešimtą kartą pokalbio apie praėjusių metų knygas metu. Šių metų pokalbio tema – „Iš bado šuva ir ridiką ėda?“ Literatūrologai apgailestavo dėl kai kurių išties vertų Romualdo Granausko, Vlado Kalvaičio, Gintaro Bleizgio, Akvilės Zavišaitės knygų nepatekimo į dvyliktuką, bet pranašavo joms gražią ateitį. Diskusijoje nemažai kalbėta ir apie vaikų literatūrą, teigiant, kad lietuvių proza vaikams esanti geresnė negu poezija, o puikios iliustracijos dažnai „dengia“ mažiau vykusius tekstus.
Šiuolaikinės literatūros tyrinėtojų komisija iš paskelbto dvyliktuko slaptu balsavimu išrinks vieną laureatą, kuris paskelbiamas Vilniaus knygų mugės metu. Premija laureatui įteikiama Vileišių rūmuose minint Kovo 11-ąją.
2011 metų kūrybiškiausia knyga buvo išrinkta Donaldo Kajoko eilėraščių knyga „Kurčiam asiliukui“.
