Naftininkai Kuršių marių pakrantę ties Kintais siekia paįvairinti nauju „turistiniu objektu“ - naftos gręžiniu - ir net prideda milijoną litų, tačiau juo sugundyti kintiškių nesiseka. Nepadeda nė įtikinėjimai, kad gims sveiki vaikai, neaugs juodos morkos ir niekas nebus „nunuodytas“, teigia „Vakarų ekspresas“.
UAB „Minijos nafta“ ir kintiškių dialogas prasidėjo dar 2003 metais, kai dėl naftos gavybos Kintuose viešam svarstymui buvo pateikta poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. Nei tada, nei vėliau kintiškiai naftos gavybai šioje vietoje nepritarė. Atsižvelgdama į gyventojų prašymą bei įvertindama Kintų rekreacinės zonos svarbą rajonui, tam nepritarė ir Šilutės rajono savivaldybės taryba.
Anot „Vakarų ekspreso“, šiuo metu argumentų mūšio epicentras - gręžinio vieta. Vietiniams pikta, jog naftininkai nusitaikė į pačią pakrantę, nors kaip alternatyva jiems buvo pasiūlyta atokesnė vieta, už 400 metrų nuo marių.
„Minijos nafta“ nori ateiti į Pamario žemę išgauti naftą įmonei pelningiausiu būdu, neatsižvelgdama nei į teisines normas, nei į gyventojų lūkesčius, nei į rajono strategiją. Tas sklypas yra už licencinio ploto ribų, vandens apsaugos zonoje, kranto apsaugos zonoje, neišlaikomi nustatyti atstumai iki gyvenamųjų namų“, - aiškino Kintų seniūnas Antanas Kližentis, tačiau pridūrė, jog pašalinus dėl gręžinio vietos kilusią priešpriešą, įmanomas ir kompromisas - nafta juk esanti valstybės.
Anot Kintų bendruomenės tarybos pirmininko Andriaus Varno, naftininkai nusitaikė į vienintelę vietą, kur matyti marios
Tuo tarpu UAB „Minijos nafta“ vyriausiasis geologas Igoris Šeštokas tikino, kad pats gavybos procesas vyktų už 4 kilometrų, o gręžinio vietoje stovėtų 1 metro aukščio įrenginys su aptverta maždaug 2 kv. m teritorija. Jei ir tai trukdytų, sakė jis, įrenginys galėtų būti „paslėptas“ gražioje trobelėje su samaniniu stogu. Visa kita vyktų žemėje.
Seniūnas teigė tuo netikįs, o labiausiai jį piktina tai, kad naftininkai pakartotinai pateikė svarstyti neva tą pačią poveikio aplinkai vertinimo programą: „Nepakeitė nė taškelio ant „i“, nors pagal galiojančias teisės normas procedūros yra sustabdytos, viską reikia pradėti iš naujo. Taryboje ta programa jau buvo atmesta, visi politikai yra ją išanalizavę, savo nuomonę išdėstę, o jie mums teigia, kad gal ne visi, gal politikai Šilutės savivaldybėje iš dalies pasikeitę, gal keitėsi situacija ir Kintų bendruomenėje“, - pasakojo Kintų seniūnas ir parodė daugiau nei 400 protestuojančių gyventojų parašų.
Tačiau UAB „Minijos nafta“ atstovas teigė, jog pakartotinai teiktoji poveikio aplinkai vertinimo programa buvo kita, nes turėjo priedą - finansinės paramos programą, priklausančią nuo vietos, kur pavyks dėl gręžinio susitarti. „Kitaip tariant, - sakė I. Šeštokas, - už pirmąjį gręžinį siūlome 1 milijoną litų, už kitus - po 500 tūkstančių, kuriuos kintiškiai galėtų panaudoti miestelio infrastruktūrai plėtoti.“
Bet ir tokie siūlymai kintiškių neįtikina. „Mums čia yra vienintelė vieta, kur gali pasižiūrėti į Neringą, į kopas“, - piktinosi Kintų bendruomenės tarybos pirmininkas Andrius Varnas.
Vis dėlto naftininkai trauktis nesiruošia. „Tikimės, kad, gal atsisakius vieno varianto, bus pasirašyta trišalė sutartis tarp įmonės, rajono Savivaldybės administracijos ir Kintų“, - kalbėjo vyriausiasis „Minijos naftos“ geologas. Jis patikino, kad ir naftininkai mąsto, kaip prisidėti prie turizmo plėtojimo: „Pasaulio ir Lietuvos patirtis rodo, kad naftos išgavimas neturi jokio neigiamo poveikio turistinei veiklai, priešingai - tai įdomus turistinis objektas“. Anot I. Šeštoko, ši veikla esanti mažai pažįstama, bet ja domimasi - tai rodančios ir dažnos ekskursijos prie Sakūčių, kur taip pat yra gręžinys.
Ar tikrai Kuršių marių pakrantėje ties Kintais daug naftos, geologas pasakyti negalėjo. Tam, sakė, reikia papildomo tyrimo, kuris atliekamas tik darant gręžinį. Atliekant žvalgybinius tyrimus mariose, buvo aptiktas objektas, perspektyvus naftos susikaupimui. O jei naftos nerastų, žadamas 1 milijonas litų, pasak naftininko, liktų Kintams.
Audra Venckuvienė
