Pavasarį išslaptintoje Valstybės saugumo departamento medžiagoje teigiama, kad, siekdami didinti savo įtaką sostinėje, „MG Baltic“ atstovai nusprendė suskaldyti, manoma, tuo metu A. Zuoko vadovaujamą Liberalų ir centro sąjungą. Kaip pažymima žvalgybos medžiagoje, 2006 m. „MG Baltic“ atstovai nusprendė įkurti sau parankią politinę jėgą, manoma, Liberalų sąjūdį.
Koncerno įtaka politikai
A. Zuokas apie tai prabilo ir teisme. Jo teigimu, jo vadovaujama partija tuo metu jautė didelį spaudimą ir kritikos iš žiniasklaidos, ypač „MG Baltic“ vadovaujamų kanalų.
„Ponas Kurlianskis yra svarbi figūra koncerno struktūroje. Jis įgyvendino daug veiklų, kurios nėra susijusios su tiesiogine koncerno veikla. Prisiminkime 2005 metus, kada koncerno sumodeliuotas planas suskaldyti mano vadovaujamą partiją – Lietuvos liberalų ir centro sąjungą – ponas Kurlianskis tame procese aktyviai dalyvavo. To pasėkoje buvo sukurta politinė jėga Liberalų sąjūdis“, – pasakojo A. Zuokas.
Į tokį A. Zuoko pasakojimą R. Kurlianskio ir „MG Baltic“ gynėjai reagavo pastebėdami, kad A. Zuokas šiuo metu kandidatuoja į Vilniaus merus ir teismas nenagrinėja 2005 ar 2006 metų politinių įvykių.
Tačiau teismas leido A. Zuokui tęsti liudijimą. Jis pasakojo, kad pirmiausiai jį bandyta nuversti iš partijos pirmininkų, pakeičiant A. Zuoką Gintaru Steponavičiumi.
Paprašytas papasakoti apie buvusio liberalų vado Eligijaus Masiulio ryšį su „MG Baltic“, A. Zuokas sakė negalintis įvardinti konkrečių ryšių.
„Neteko apie tai kalbėtis. Kai partija Liberalų sąjūdis buvo atskirta nuo mūsų, tai konkrečių ryšių negaliu įvardinti“, – sakė A. Zuokas.
Vis dėlto, paprašytas paaiškinti, iš kur žino apie tariamą liberalų suskaldymą, koncerno ryšius su partijos nariais, A. Zuokas sakėsi besivadovaujantis logika, darantis prielaidas ir stebintis viešojoje erdvėje skelbiamą informaciją.
Masiulio ir Zuoko keliai išsiskyrė (Papildyta 10.56 val.)
Tuo metu E. Masiulius A. Zuokui priminė, kad šis 2004-aisiais prašė E. Masiulio netapti liberalų frakcijos seniūnu. A. Zuokas patvirtino, kad E. Masiulis į frakcijos seniūnus buvo išrinktas neaiškiai, bet sakė negalintis teigti, kad tai buvo „MG Baltic“ įtaka.
„Buvo diskusijos apie tai, kas palaiko jus ir kas remia, kad mano pozicijos silpnos. Tada buvo suplanuota delegacija, kuri atėjo pas mane į namus ir pasakė, kad pasitraukčiau iš partijos pirmininko posto, bet likčiau Vilniaus miesto meru“, – pasakojo A. Zuokas.
Tokį kaltinimą E. Masiulius vadino melu. Jo teigimu, Liberalų sąjūdis kaip atskira liberali partija susikūrė tik todėl, kad 2005 metų rudenį A. Zuokas iš partijos pašalino penkis narius, nes esą bijojo prarasti partijos pirmininko postą.
Nesutarimai dėl Basanavičiaus
Teisme A. Zuokas paprašytas papasakoti apie paminklą Jonui Basanavičiui – klausimą, kurį Vilniaus miesto savivaldybės taryba ne kartą aptarė savo posėdžiuose.
Manoma, kad koncernas „MG Baltic“ galėjo turėti įtakos svarstant, kur Vilniuje turėtų išdygti paminklas J. Basanavičiui.
„Paminklo idėja gimė Vyriausybės darbo komisijoje dar 2013 metais, kada buvo ruošiama programa Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio paminėjimui. Procesą vedė Vyriausybė. Tuo metu buvo vedamos diskusijos dėl paminklo vietos – K. Sirvydo skveras, Gedimino prospektas, Lukiškių aikštė. Tačiau 2015 metais Vilniaus miesto savivaldybė perėmė paminklo iniciatyvą“, – pasakojo A. Zuokas.
Portalas tv3.lt primena, kad dar 2015 metais paminklą J. Basanavičiui ketinta statyti K. Sirvydo skvere Vilniuje. Tačiau pasklidus gandui, kad statybų bendrovė „Eika“ ten planuoja statybas, Vilniaus miesto savivaldybės vadovai nusprendė pakeisti paminklo vietą.
Paminklą, kurio pastatymą žadėjo finansuoti koncernas „MG Baltic“, siūlyta statyti ne priešais Prancūzijos ambasadą esančiame K. Sirvydo skvere, o Aušros Vartų gatvėje priešais Nacionalinę filharmoniją.
A. Zuoko teigimu, būtent R. Šimašius „dėl keistų aplinkybių“ vis pateikdavo arba atsiimdavo paminklo statymo klausimą tarybos posėdžiuose. Tačiau A. Zuokas sakė abejojantis, kad „Eika“ K. Sirvydo skvere planavo statybas, tai, jo manymu, tik teorinė galimybė, nes visuomenė greičiausiai prieštarautų statyboms skvere.
„Ryšys tarp koncerno atstovų ir dabartinio miesto vadovo (Remigijaus Šimašiaus), E. Masiulio ir klausimo svarstymo man nekelia abejonių. Tai, kad buvo tam tikri tarybos posėdžio metu pažeidimai, teikiant klausimą, svarstant, rodo, kad buvo įtaka iš išorės. Iš tos informacijos, kuri dabar viešojoje erdvėje pateikta, galima teigti, kad taip ir buvo“, – teismui liudijo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys A. Zuokas.
Kalbėjo su „MG Baltic“
A. Zuokas pripažino ne kartą bendravęs su „MG Baltic“ viceprezidentu Romanu Raulynaičiu, kuris jam yra užsiminęs apie koncerno norą finansuoti paminklo statybas. Kaip prisiminė A. Zuokas, jiedu su R. Raulynaičiu vieningai manė, kad vieta priešais Nacionalinę filharmoniją nebūtų geriausia paminklui.
„Filharmonijos viduje jau yra pastatytas paminklas J. Basanavičiui. Statyti dar vieną paminklą priešais – nelogiška“, – teigė A. Zuokas.
Kaip žinia, galiausiai 2018 m. paminklas J. Basanavičiui išdygo būtent priešais Nacionalinę filharmoniją.
Išvadino „lūzeriu“
Po teismo posėdžio žurnalistų paprašytas pakomentuoti A. Zuoko liudijimą, R. Kurlianskis nedaugžodžiavo ir visus A. Zuoko kaltinimus jam priskyrė artėjantiems rinkimams.
„Apibendrinčiau taip – Zuokas pasakė puikią rinkiminę kalbą. Aš kadangi Vilnaius mero rinkimo nedalyvausiu, aš jos nekritikuosiu, kaip ir nekritikuosiu jo įvairių išsakytų idėjų. O. Jeigu apibendrinti, tai pasakysiu – lūzeris paverkšleno ir tiek“, – žurnalistams kalbėjo R. Kurlianskis.
Byloje – aštuoni kaltinamieji
Amžiaus byla vadinamoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje kaltinimai pateikti penkiems fiziniams ir trims juridiniams asmenims.
Darbo partijai įtarimai pateikti dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, Liberalų sąjūdis įtariamas kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o koncernas „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Pareigūnai įtaria, kad politikai ėmė ar tarėsi dėl kyšių su tuometiniu „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau siūlė ar palaikė koncernui palankias iniciatyvas Seime ir kitose institucijose.
Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Masiulis įtariamas dėl prekybos poveikiu, kyšininkavimo ir neteisėto praturtėjimo, buvusiam šios partijos vicepirmininkui G. Steponavičiui pateikti įtarimai piktnaudžiavimu, buvusiam Vilniaus miesto tarybos nariui Š. Gustainiui – kyšininkavimu. V. Gapšys įtariamas dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, R. Kurlianskis – dėl papirkimo ir prekybos poveikiu.
Valstybinį kaltinimą palaiko prokuroras Justas Laucius. Bylą nagrinėjančią teisėjų kolegiją sudaro pirmininkė Nijolė Žimkienė, Jurgita Kolyčienė ir Ugnius Trumpulis.
