Tai reiškia, kad valstiečiai laimėjo 15-oje rinkiminių apygardų, kur prieš ketverius metus laimėjo socialdemokratai. Iš konservatorių, lyginant su 2012 m., buvo atimti 8 mandatai, iš „darbiečių“ – 7, „tvarkiečių“ – 2, iš kandidatų, kurie išsikėlė patys – du, iš liberalų ir žaliųjų – po vieną.
Rūpestingas šeimininkas
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologė Ainė Ramonaitė tv3.lt nurodė, kad „valstiečiai“ pasiėmė kairiųjų rinkėjų balsus, nebenorėjusių balsuoti už buvusią valdžią.
„Nuo 2000-ųjų metų matosi, kad kairysis elektoratas pasidarė labai paslankus, ieškantis naujovių. Matėme blaškymąsi prie Naujosios sąjungos, Darbo partijos, prie Pakso. Tie rinkėjai yra jau pametę partinę tapatybę. Kadangi prieš tai socialdemokratai buvo valdžioje, o tas elektoratas yra sunkiau gyvenantis ir pasižymi negatyvesniu nusistatymu posovietinės Lietuvos atžvilgiu, balsuoti už buvusią daugumą jiems nebesinorėjo, tai jie ir ieškojo naujų jėgų.
Tam tikra prasme ši partija kaip ir sujungė Viktorą Uspaskichą ir Rolandą Paksą į vieną – turiu omenyje ne tiek pačius lyderius, bet žvelgiant iš rinkėjo perspektyvos. Uspaskichas įsikūnijo į besirūpinančio šeimininko rolę, kurią perima Karbauskis ir visas Naisių fenomenas. Tai atitinka nemažos dalies žmonių svajonę – gyventi kažkur, kur yra šeimininkas, kuris pasirūpina ir materialine, ir dvasine puse. Ši politinė jėga yra tos gyventojų dalies, kurie nelabai surado sau vietą po sovietinio režimo žlugimo, kuomet viskas buvo suplanuota iš viršaus. Jie nemoka gyventi toje laisvėje, kurioje reikia patiems sugalvoti, kaip gyventi, kas gerai ir kas blogai“, – sakė A. Ramonaitė.
Politologės teigimu, valstiečių elektoratas turi nuolatinį lūkestį iš valstybės, kad ji sutvarkys jų gyvenimus. Kita vertus, pažymi pašnekovė, S. Skvernelis įkūnija kadaise Rolando Pakso žadėtą drąsaus, ryžtingo, prieš sistemą nebijančio pasisakyti lyderio vaidmenį.
Valstiečių dvivaldystė labai patogi, nes duoda visiems, ko reikia, o nepartiškumo ir ekspertiškumo pažadas yra viliojantis, nes visuomenė nusistačiusi skeptiškai prieš partijas. Kalbėjimas apie nepartinę Vyriausybę yra patrauklus“, – reziumavo A. Ramonaitė.
Politologė taip pat nurodė, kad valstiečiai nepagrobė konservatorių balsų, o tiesiog sutelkė kairįjį visuomenės flangą balsuoti už juos.
Valstiečiai kai kur nugalėjo prieš Tėvynės sąjungos rinkėjus todėl, kad sumobilizavo kairiuosius, nes antrame ture reikalinga dauguma. Tėvynės sąjungai sunkiai sekasi pralaužti didesnės dalies gyventojų negatyvų nusiteikimą. Tad jie surenka daug balsų, bet to neužtenka iki pusės“, – kalbėjo A. Ramonaitė.
Prieš tradicines partijas
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Vytis Jurkonis tv3.lt nurodė, kad antrajame Seimo rinkimų ture daugiausiai buvo balsuojama prieš tradicines partijas – socialdemokratus ir konservatorius.
„Balsavimas atrodė daugiau kaip balsavimas prieš tradicines partijas, o ne konkrečiai už valstiečius ir žaliuosius, nes dauguma jų kandidatų buvo gana nežinomi. Aišku, valstiečių ir žaliųjų kandidatai buvo gana aktyvūs, savo rezultatus davė ir Skvernelio persiviliojimas, Naisių vasara, bet didžiąja dalimi tai buvo gana ryškus balsavimas prieš tradicines partijas ir kažko naujo ieškojimas.
Dabar matome, kur yra kažkada nauja buvusi Darbo partija. Šios partijos balsų daugiausiai ir perėmė valstiečiai ir žalieji pirmame rinkimų ture“, – kalbėjo V. Jurkonis.
Politologas pažymėjo, kad šiuose rinkimuose pralaimėjo ir konservatoriai, ir socialdemokratai.
„Konservatoriai pralaimėjo praktiškai visas dvikovas, pralaimėjo keletą tikrai, regis, užtikrintų vienmandačių. Socialdemokratai irgi patyrė bent keletą labai rimtų pralaimėjimų, o labiausiai simbolinis –premjero Algirdo Butkevičiaus pralaimėjimas“, – teigė politologas.
Pergalė ir kaime, ir mieste
Politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius nurodė, kad šie rinkimai buvo išskirtiniai, nes valstiečiai laimėjo ir kaime, ir mieste.
„Socialdemokratai visiškai sužlugo, nes prieš ketverius metus jie laimėjo arti dvidešimt vietų kaime, o šiais – tik tirs ar keturias vietas. Dar reikšmingesnis momentas yra tas, kad valstiečiai iš konservatorių perėmė Kauną. Per praeitus rinkimus konservatoriai ten laimėjo visas aštuonias vietas, o šįkart – tik vieną. Tad buvusi konservatorių šventovė buvo visiškai iššluota. Šituo atžvilgiu „žalieji“ yra didelė išimtis: konservatoriai ir liberalai daug balsų rinkdavo miestuose, kaimo ne kaimuose, socialdemokratus palaikydavo kaimuose, o ne miestuose, o šįkart Karbauskis ir „valstiečiai“ laimėjo ir mieste, ir kaime. Tai yra visiškai išskirtinis reiškinys“, – kalbėjo K. Girnius.
Pasak jo, socialdemokratai pralaimėjo valstiečiams dėl korupcijos skandalų, apie kuriuos buvo kalbama daug, o kai kurie, anot politologo, net buvo dirbtinai eskaluojami (auksinių šaukštų skandalas). Konservatorių problema, anot K. Girniaus, buvo silpna rinkimų kampanija, nes Gabrielius Landsbergis daug kalbėjo apie darbus, užmiršdamas, politologo teigimu, socialinę sritį.
„Antra vertus, buvo labai pabrėžiama Landsbergio asmenybė, užmirštant, kad Landsbergio šeima turi ir rėmėjų, ir didelių priešų. Pats Gabrielius Landsbergis debatuose ir kitur buvo gana agresyvus. Tuo jis priminė blogiausias savo senelio savybes ir taip įtikino daugelį žmonių, kad konservatoriai nėra pasikeitę ir reikia už juos balsuoti. Konservatoriai turi nepaprastai ištikimą elektoratą ir taip pat ištikimai prieš juos nusiteikusius žmones“, – kalbėjo K. Girnius.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Seimo rinkimuose iškovojo 56 mandatus. Antri likę konservatoriai gavo 31 parlamentaro mandatą. Trečią vietą užėmę socialdemokratai Seime turės 17 atstovų, ketvirtą – Liberalų sąjūdis su 14 mandatų.
