Ne visi automobilių gamintojai išsilaiko ilgai, ypač jeigu nepriklauso kokiai nors auto koncerno grupei. 2008 - 2010 metų krizė privertė daug automobilių gamintojų paskelbti bankrotą, bet pasirodo ne ką lengvesni buvo ir praėjusieji 2012 metai. Šį kart krito mažiau žinomi gamintojai. Apie pustuzinis kompanijų užvėrė duris, šiandien norėtume skirti dėmėsį penkios labiau pasižymėjusios „kritusioms" automobilių markėms
Liepos mėnesį bankroto dokumentus užpildė vokiečių gamintojas „Artega". Jau nuo pat 2006 metų kompanija kovojo su finansiniais sunkumais, tik investicijos iš Azijos padėjo kurį laiką išsilaikyti. „Artega" geriausiai pažįstama iš Henriko Fiskero suprojektuoto „Artega GT" automobilio. Tai simpatiškas sportinis automobilis, stojęs skersai kelio „Porsche" ir „Aston Martin". „Volkswagen" kilmės 3.6 litro V6 variklis turėjo 295 arklio galias, o maksimalus greitis 270 kilometrų per valandą. Šiuo metu vis dar siejamos viltys, kad kompanija ar dalis jos dar sugrįš į rinką, to mes ir tikimės.
Praėjus porai dienų po „Artega" bankroto, toks pat likimas ištiko ir „De Tomaso". Tiems kas nežino šios kompanijos, galime pasakyti tai sportinių automobilių gamintojas, panašus į dabartinį „Pagani". Kompanija buvo įsikurusi Italijoje, tačiau sukurta argentiniečio praėjusio amžiaus 5-ajame dešimtmetyje. Šis gamintojas trumpam priklausė „Maserati" koncernui. „De Tomaso" geriausiai žinoma kaip egzotiškus super automobilius, su varikliais ties viduriu kurianti kompanija. Populiariausi modeliai, 1966 metais išleista „Mangusta" ir 1971 metais sukurta „Pantera". Paskutiniais metais kompaniją valdė vienas iš „Fiat" grupės buvusių vadovų. Kompanija buvo net susilaukusi investuotojų iš Kinijos dėmesio ir dirbo ties naujai kuriamu „Pantera" modeliu ir neįprastu kompanijai automobiliu, - krosoveriu. Tačiau investuotojai pasitraukė, „De Tomaso" liko be biudžeto ir nieko kito nebeliko, kaip tik uždaryti kompaniją.
Ne tik sportiškų automobilių markės 2012 metais pavirto į dulkes, taip nutiko ir lenktynių automobilių gamintojams iš D. Britanijos. „Lola Cars" - grynakraujų lenktyninių automobilių gamintoją ištiko bankrotas praėjusių metų gegužę, po nesėkmingų naujo kompanijos pirkėjo paieškų. Net jokia auto grupė nesutiko įsigyti britų kompanijos, tad nieko kito neliko, kaip tik išparduoti turimą įrangą ir uždaryti duris. Per keletą paskutinių metų „Lola" sukūrė lenktyninius bolidus ne tik įvairioms F-1 komandoms, bet ir F2, F3, AutoGP ir IndyCar lenktynių ekipoms. Paskutinis projektas buvo „Lotus" ir „SP/300.R Caterham" „Le Mans" lenktynių prototipas.
Rugpjūtį žlugo „Melkus" automobilių kompanija. Buvęs lenktynininkas Heinzas Melkusas 1959 metais Drezdene (rytų Vokietija) įkūrė šią kompaniją. „Melkus" gamino ir gatvėse galinčius važiuoti sportinius automobilius ir „grynakraujus" lenktynių automobilius. Pastarieji varžydavosi „Formula 3", „Formula Junior" ir „Formula E" lenktynių serijose. Iš gatvei skirtų modelių buvo sukurtas tik vienas, tai „RS 1000". O 1986 metais kompanija buvo uždaryta ir tik 2006 metais vėl atvėrė duris. Tik šį kart kito Melkus, tai Peteris, Heinzo anūkas. Kompanija iškart ėmėsi darbų sukurti įpėdinį „RS1000" modeliui, „RS2000". Iš išorės naujasis „Melkus" sukurtas naudojantis „Lotus Elise" baze. Su „gullwing" tipo durimis atgimęs automobilis rodėsi bus tikras nugalėtojas ir kompanijos pasididžiavimas. Tačiau realybė pasirodė kiek kitokia.
Dėl mažų pardavimų Amerikos „Suzuki Motor" pasitraukia iš šio kontinento rinkos ir išparduoda paskutinius pagamintus automobilius. Bet bankrotas nepalies „Suzuki" motociklų, keturračių ir vandens motociklų linijos. Šie gamintojo produktai susilaukia didelių pirkimo visų kontinentų rinkose. Automobilių pasitraukimą iš Amerikos įtakojo tai, kad kompanija nebuvo pajėgi konkuruoti su kitais, kadangi neturėjo stambių verslo partnerių.
Ne visi automobilių gamintojai išsilaiko ilgai, ypač jeigu nepriklauso kokiai nors auto koncerno grupei. 2008 - 2010 metų krizė privertė daug automobilių gamintojų paskelbti bankrotą, bet pasirodo ne ką lengvesni buvo ir praėjusieji 2012 metai. Šį kart krito mažiau žinomi gamintojai. Apie pustuzinis kompanijų užvėrė duris, šiandien norėtume skirti dėmėsį penkios labiau pasižymėjusios „kritusioms" automobilių markėms
Liepos mėnesį bankroto dokumentus užpildė vokiečių gamintojas „Artega". Jau nuo pat 2006 metų kompanija kovojo su finansiniais sunkumais, tik investicijos iš Azijos padėjo kurį laiką išsilaikyti. „Artega" geriausiai pažįstama iš Henriko Fiskero suprojektuoto „Artega GT" automobilio. Tai simpatiškas sportinis automobilis, stojęs skersai kelio „Porsche" ir „Aston Martin". „Volkswagen" kilmės 3.6 litro V6 variklis turėjo 295 arklio galias, o maksimalus greitis 270 kilometrų per valandą. Šiuo metu vis dar siejamos viltys, kad kompanija ar dalis jos dar sugrįš į rinką, to mes ir tikimės.
Praėjus porai dienų po „Artega" bankroto, toks pat likimas ištiko ir „De Tomaso". Tiems kas nežino šios kompanijos, galime pasakyti tai sportinių automobilių gamintojas, panašus į dabartinį „Pagani". Kompanija buvo įsikurusi Italijoje, tačiau sukurta argentiniečio praėjusio amžiaus 5-ajame dešimtmetyje. Šis gamintojas trumpam priklausė „Maserati" koncernui. „De Tomaso" geriausiai žinoma kaip egzotiškus super automobilius, su varikliais ties viduriu kurianti kompanija. Populiariausi modeliai, 1966 metais išleista „Mangusta" ir 1971 metais sukurta „Pantera". Paskutiniais metais kompaniją valdė vienas iš „Fiat" grupės buvusių vadovų. Kompanija buvo net susilaukusi investuotojų iš Kinijos dėmesio ir dirbo ties naujai kuriamu „Pantera" modeliu ir neįprastu kompanijai automobiliu, - krosoveriu. Tačiau investuotojai pasitraukė, „De Tomaso" liko be biudžeto ir nieko kito nebeliko, kaip tik uždaryti kompaniją.
Ne tik sportiškų automobilių markės 2012 metais pavirto į dulkes, taip nutiko ir lenktynių automobilių gamintojams iš D. Britanijos. „Lola Cars" - grynakraujų lenktyninių automobilių gamintoją ištiko bankrotas praėjusių metų gegužę, po nesėkmingų naujo kompanijos pirkėjo paieškų. Net jokia auto grupė nesutiko įsigyti britų kompanijos, tad nieko kito neliko, kaip tik išparduoti turimą įrangą ir uždaryti duris. Per keletą paskutinių metų „Lola" sukūrė lenktyninius bolidus ne tik įvairioms F-1 komandoms, bet ir F2, F3, AutoGP ir IndyCar lenktynių ekipoms. Paskutinis projektas buvo „Lotus" ir „SP/300.R Caterham" „Le Mans" lenktynių prototipas.
Rugpjūtį žlugo „Melkus" automobilių kompanija. Buvęs lenktynininkas Heinzas Melkusas 1959 metais Drezdene (rytų Vokietija) įkūrė šią kompaniją. „Melkus" gamino ir gatvėse galinčius važiuoti sportinius automobilius ir „grynakraujus" lenktynių automobilius. Pastarieji varžydavosi „Formula 3", „Formula Junior" ir „Formula E" lenktynių serijose. Iš gatvei skirtų modelių buvo sukurtas tik vienas, tai „RS 1000". O 1986 metais kompanija buvo uždaryta ir tik 2006 metais vėl atvėrė duris. Tik šį kart kito Melkus, tai Peteris, Heinzo anūkas. Kompanija iškart ėmėsi darbų sukurti įpėdinį „RS1000" modeliui, „RS2000". Iš išorės naujasis „Melkus" sukurtas naudojantis „Lotus Elise" baze. Su „gullwing" tipo durimis atgimęs automobilis rodėsi bus tikras nugalėtojas ir kompanijos pasididžiavimas. Tačiau realybė pasirodė kiek kitokia.
Dėl mažų pardavimų Amerikos „Suzuki Motor" pasitraukia iš šio kontinento rinkos ir išparduoda paskutinius pagamintus automobilius. Bet bankrotas nepalies „Suzuki" motociklų, keturračių ir vandens motociklų linijos. Šie gamintojo produktai susilaukia didelių pirkimo visų kontinentų rinkose. Automobilių pasitraukimą iš Amerikos įtakojo tai, kad kompanija nebuvo pajėgi konkuruoti su kitais, kadangi neturėjo stambių verslo partnerių.
