Pasaulio sporte vis aktualiau skambant kovos su dopingu problemoms, Lietuva irgi sieks turėti savarankišką organizacinę struktūrą, koordinuojančią antidopingo klausimus. Trečiadienį (07.02) Kūno kultūros ir sporto departamente vykusiame Kūno kultūros ir sporto komisijos posėdyje pristatytas kuriamos Lietuvos antidopingo agentūros (LADA) projektas.
Posėdžiui vadovavo naujasis vidaus reikalų ministras Virgilijus Bulovas.
"Lietuvoje antidopingo veikla plėtojama nepakankamai, - sakė projektą pateikęs departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Algirdas Raslanas. - Europos Tarybos ekspertai mūsų silpnybėmis laiko nepakankamą antidopingo veiklos finansavimą, silpną šviečiamąją veiklą, nevykdomą mokslinę veiklą, kuri neįmanoma dėl aparatūros stygiaus, maisto papildų patikimumo problemą".
Siekiant, kad antidopingo veikla būtų efektyvesnė, siūlome, kad LADA veiktų kaip viešoji įstaiga, kuri būtų finansuojama bendromis departamento, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, Lietuvos sporto federacijų sąjungos ir sporto šakų federacijų lėšomis.
Pasak A. Raslano, tokiu atveju LADA atitiktų pasaulinį antidopingo sistemos modelį. Tačiau įsteigti laboratoriją, kurioje būtų atliekami visi tyrimai, Lietuva nepajėgi, todėl ir toliau planuojama, kad LADA bendradarbiautų su Skandinavijos, taip pat Ukrainos ir Lenkijos antidopingo laboratorijomis.
Posėdyje dalyvavęs Švietimo ir mokslo ministerijos Socialinės politikos departamento direktorius Rolandas Zuoza komisijos narius supažindino su kūno kultūros ir sporto būkle Lietuvos švietimo sistemoje. Kaip vieną didžiausių problemų R. Zuoza įvardijo sporto bazių trūkumą mokyklose - net 55,8 proc. kaimo pagrindinių ir 13,1 proc. miesto vidurinių mokyklų neturi sporto salių. Mokyklose veikia tik 26 sporto klubai.
"Jaunimo fizinis parengtumas kelia didelį rūpestį - tai parodė įvairūs atlikti tyrimai ir rengiami konkursai", - sakė departamento generalinis direktorius Vytas Nėnius. - "Nepanaudotos ir tos galimybės, kurias turime."
Jis pažymėjo, jog 1995 metais priimtame Sporto įstatyme nurodoma, kad mokyklose turi būti trys savaitinės kūno kultūros pamokos, tačiau tai liko neįgyvendinta.
"Buvome pažangūs, tačiau šiandien su tomis trimis neįgyvendintomis pamokomis jau esame atsilikę - mūsų kaimynai latviai baigia derinti įstatymo projektą, pagal kurį mokyklose bus privalomos net penkios savaitinės kūno kultūros pamokos", - sakė V. Nėnius.
Jis taip pat išreiškė pageidavimą, kad švietimo sistemoje būtų daugiau dėmesio skiriama moksleivių neformaliajam ugdymui per sportą, nes departamentas kartu su įvairiomis sporto organizacijomis rengia daug renginių moksleiviams.
Anot R. Zuozos, šiuo metu tik 13 proc. Lietuvos vaikų užsiima kokia nors popamokine veikla, o moksleiviai, kurie sportuoja sporto mokyklose, sudaro vos 8 proc. visų mokinių.
Komisija taip pat pritarė departamento generalinio direktoriaus siūlymui, kad 2004 metų balandį būtų surengtas IV Lietuvos sporto kongresas. Atsižvelgiant į tai, kad kiti metai yra paskelbti "švietimo per sportą" metais, komisijos nariai nusprendė sudaryti komitetą, kuris koordinuotų Europos "švietimo per sportą" metų renginius, ir pavedė jam iki rugsėjo mėnesio parengti veiklos planą.
ELTA
