Vitalija Jalianiauskienė
Stiklo menininkas įsitikinęs, kad iš gyvenimo dovanas tik imantieji niekada nepatirs tikrosios laimės. Juk ji – tai ir gebėjimas dalytis tomis dovanomis su kitais.
Rengiasi parodai
Ryškiaspalviai paukščiai, žirafos, krokodilai, tigrai, žuvys ir įvairūs kiti stikliniuose paveikslėliuose sustingę gyvūnai netrukus apsigyvens Panevėžio J. Miltinio dramos teatro fojė. Sausio pabaigoje čia atidaroma įspūdinga A. Bandzos vaikų globos namų auklėtinių kūrinių paroda „Mano mėgstamiausias gyvūnas“. Projekto, kurį įgyvendinant ir gimė 42 unikalūs mokinių stiklo darbai, sumanytojas, įkvėpėjas, įgyvendintojas – menininkas iš Jungtinių Amerikos Valstijų Markas Ekstrandas.
Ši paroda – ne pirmas bendras stiklo menininko ir globos namuose augančiųjų darbas. Penkerius metus su A. Bandzos vaikų globos namais bendraujantis kūrėjas įgyvendino ir daugiau įdomių sumanymų.
Panevėžyje stiklo meno dirbtuves turintis M. Ekstrandas moko ne tik globos namuose augančius vaikus. Per maždaug pusmetį, kai gyvena Lietuvoje, jo dirbtuvėse apsilanko, pirmųjų stiklo meno paslapčių išmoksta, po darbelį sukuria daugiau kaip pusantro tūkstančio vaikų iš įvairių miesto mokyklų. Jie dažniausiai kuria dovanėles Motinos dienai.
Važiavo į zoologijos sodą
A. Bandzos vaikų globos namų direktorius Sigitas Juodzevičius sako, kad iki tų darbų, kuriuos žiūrovai pamatys parodoje, nueitas netrumpas kelias.
„Kūrinėliai negimė taip paprastai. Rengiantis kūrybos procesui, pirmasis žingsnis buvo kelionė į Kauno zoologijos sodą. Vaikai buvo skatinami nuvažiavę atidžiai įsižiūrėti į labiausiai patinkamą gyvūną, įsidėmėti, kaip jis sudėtas, kokios jo ypatybės, kas yra šalia. Grįžę ant didelių popieriaus lapų piešė savo išsirinktuosius gyvūnus“, – pasakoja direktorius.
Jis pabrėžia, kad, M. Ekstrando pageidavimu, vaikams piešiant nė vienas suaugęs žmogus – nei mokytojas, nei auklėtojas – neturėjo jiems nieko aiškinti ar patarti. Mat turėjo būti įamžintas tik vaiko įspūdis.
Daugiau kaip keturios dešimtys keliautojų – nuo pradinukų iki vyriausių mokinių – po ekskursijos susikaupę piešė savo išsirinktus gyvūnus. Paskui jau menininko dirbtuvėse pagal juos kūrė stiklo paveikslėlius. Darbas vyko lėtai – juk reikia kiekvieną piešinio detalę gaminti iš stiklo, paskui ją klijuoti ant specialios plokštės.
Suklijuoti darbai kaitinami krosnyje, paskui aušinami ir tik po ilgų valandų jau būna baigti, tad gali būti pateikiami žiūrovų dėmesiui.
Iki parodos atidarymo likus gerai savaitei visi darbai dar nebuvo baigti – kai kurie dar laukė krosnies karščio, kiti vėso, treti dar buvo dėliojami iš dalelių. Stiklinį kūrinį reikia kaitinti apie keturias valandas, o vėsinti – šešiolika valandų.
Piešė svajones
Pats pirmasis bendras M. Ekstrando ir A. Bandzos vaikų globos namų auklėtinių kūrinys – darbeliai iš stiklo buvo eksponuojami, juos nufotografavus išleistas albumas.
Paskui vaikai kūrė tema „Mano portretas“ – piešė ir ant stiklo perkėlė savo pieštus portretus. Dabar šie darbai puošia vaikų globos namus, o prieš tai apkeliavo daug erdvių. Jie buvo eksponuoti Dailės galerijoje, Seime. Tema „Mano ateitis“ vaikai piešė, kaip įsivaizduoja savo tolesnį gyvenimą, kokią profesiją ketina rinktis, kokius darbus dirbti. Įdomūs kūriniai taip pat buvo eksponuojami įvairiose parodose.
S. Juodzevičius sako, kad susitikimas su stiklo menininku ir jo pamokos vaikams buvo labai svarbios. „Retai atsiranda žmogus, globos namų vaikams skiriantis tiek daug dėmesio, aukojantis savo laisvalaikį ir lėšas, mokantis juos, lengvai randantis bendrą kalbą. Atsirado puiki proga prisiliesti prie kūrybos proceso, sužinoti stiklo galimybes, pasisemti įdomios patirties“, – tvirtina A. Bandzos vaikų globos namų direktorius.
Tikras draugas
S. Juodzevičius sako, kad vaikų globos namų bendruomenei M. Ekstrandas tapo tikras draugas. Jis čia lankosi per šventes, dalyvauja renginiuose, vaikams lengva su juo bendrauti, nors lietuviškai amerikietis ir nekalba.
„Jis yra mūsų didelės šeimos narys. Daugiau būtų tokių žmonių, vaikams gyvenimas tikrai atvertų platesnių galimybių, suteiktų nemažai progų atsiverti“, – mano direktorius. M. Ekstrandas kelią į meno ir kūrybos pasaulį, sako, atradęs jau suaugęs. JAV, Sietlo mieste, gyvenantis menininkas pasakoja pasirinkęs inžinieriaus profesiją. Baigęs universitetą įsidarbino įmonėje, bet vos pusantrų metų padirbėjęs pagal specialybę suprato, kad kabinetinis, kūryba nepasižymintis darbas – ne jam.
„Grįžau į universitetą, tik šį kartą gauti menininko diplomo“, – „Sekundei“ pasakojo amerikietis. Pirmus metus studijavo tapybą, paskui perėjo prie stiklo meno. Vyras juokauja, kad šilumos ieškodamas. Žiemą tapyti šalta, o stiklo dirbtuvėse – visada šiluma.
Inžinieriaus žinios menininkui pravertė kuriant įrangą stiklo darbams, krosnis. Ir dabar dirbtuvėse stovi jo suprojektuotos specialios krosnys, išgaunančios 867 laipsnių temperatūrą – tiek reikia stikliniams dirbiniams. „Elektros tiekėjams aš geras klientas, daug energijos sunaudoju, kol krosnyse iškaista dirbiniai“, – šypsosi menininkas. Ir surimtėjęs paaiškina, kad su stiklu juokauti nevalia – ne tiek, kiek reikia, įkaitinsi, ne tiek, kiek reikia, vėsinsi, ir subyrės kūrinys – liks tik bevertės šukės. Kurdami stiklo gaminius mokiniai ir kantrybės, ir atidumo, kruopštumo mokosi.
Kūrybos džiaugsmas
Matant, kaip užsidegęs menininkas pasakoja apie stiklo galimybes, apie vaikams įkvepiamą kūrybos džiaugsmą, regis, nebereikia jo klausti, kodėl vykdo tokią nepigiai kainuojančią labdaringą veiklą, eikvoja savo laiką, pinigus.
„Esu laimingas žmogus. Iš gyvenimo gavau labai daug, bet žinau, kad ir pats turiu kitiems ką nors duoti – išlaikyti pusiausvyrą. Jeigu tik imsi ir imsi – gal ir turėsi juodą BMW, tačiau dvasioje bus likusi tuštuma, kuri nors jos dalis nebus užpildyta. O dabar, matydamas laimingus vaikų veidus, uždegantis juos kūrybai, ir pats galiu džiaugtis taip, kaip vargu ar galėčiau dėl kokių nors materialinių dalykų“, – pasakoja Markas.
Savo gimtajame Sietle jis per metus praleidžia keturis ar penkis mėnesius, ten turi savo verslą, užsidirba pinigų, o kuria Panevėžyje. Be to, į kitas šalis vyksta skaityti paskaitų, kartais – kurti.
Stiklo menininkas įsitikinęs, kad verslo plėtoti Lietuvoje neverta, nes jis neatsipirktų, tačiau teigia čia radęs daugiau – kūrybos džiaugsmą.
Mažas ir jaukus miestas
Panevėžys amerikiečiui labai patinka. Jis sako, kad miestas yra labai geroje vietoje – pusiaukelėje tarp Rygos ir Kauno.
„Šis nedidelis miestas puikus dar ir tuo, kad čia lengvai randi vietą automobiliui pasistatyti, kad čia gatvėse nėra kamščių, malonūs žmonės“, – teigia M. Ekstrandas.
Tiesa, jis pripažįsta, kad čia, kaip ir visame pasaulyje, blogų žmonių pasitaiko. Neaplenkė jie ir M. Ekstrando – namo laiptinėje paliktą jo sukurtą įspūdingo grožio akvariumą su stikliniais augalais ir žuvelėmis piktos rankos išdraskė, išnešiojo.
„Bet gyvenimas eina į priekį – kuriame, ieškome sprendimų, džiaugiamės savo ir kitų pasiekimais“, – sako menininkas.
Kovo mėnesį savo šešiasdešimtąjį gimtadienį menininkas pasitiks Panevėžyje. Čia numatyti darbai kol kas dar ne visi baigti, sumanymai neįgyvendinti. Paskui laukia kelionė į kitus pasaulio kraštus, kur energingam, darbščiam, talentingam menininkui visada užtenka į domios ir prasmingos veiklos.
